Šiandien Velžio gyvenvietė mini 650-ąsias metines. Nors šventei turėjo įtakos pandemija ir didelių susibūrimų negali būti, velžiečiai pasirengę paminėti garbingą sukaktį.
Apie gimtadienio šventę ir kitus dalykus kalbamės su kaimo bendruomenės „Naujasis Velžys“ pirmininke Birute Kroniene.
– Kokia Velžio įkūrimo istorija? Su kuo susijęs Velžio pavadinimas?
– Dėl Velžio pavadinimo kilmės jokių tikslių istorinių žinių nėra. Priimta manyti, kad tokį vardą vietovė gavo todėl, kad Nevėžyje veisdavosi daugybė vėžių, mat, vanduo buvęs labai švarus. Bet vargu, ar tai iš tiesų davė kaimui vardą – tai greičiau dabartinių laikų hipotezė. Tokie svarstymai atsispindi ir Arvydo Každailio sukurtame Velžio herbe – žalias vėžys laiko raudoną obuolį, nes aplink Velžį klesti derlingi sodai.
– Kada pirmą kartą paminėtas Velžio vardas?
– Pirmą kartą Velžio vardas paminėtas Vartbergės kronikoje, kur užrašyta, jog Livonijos ordino kalavijuočiai 1370 metais sunaikino Velžio ir kitas Upytės pavieto vietoves. Tad šio paminėjimo sukaktį šiemet ir minime. Velžio kaimas minimas ir 1554 metų Upytės valsčiaus inventoriuje, o 1595 metų Kiemėnų kaimo inventoriuje Velžys vadinamas karališkuoju kaimu.
19-ojo amžiaus pabaigoje – 20-ojo pradžioje Velžys buvo valsčiaus centras, kuriam priklausė ir didelė Panevėžio miesto dalis. Iki 1912 metų Velžyje buvo dvylika sodybų: čia stovėjo Jurgio Pakarklio, Motiejaus Mikeliūno, Zigmo Juškos, Zigmo Kuzmos, Dominyko Kaušylos, Kazimiero Rūkštelės, Kazio Bučinsko, Klemenso Juškos, Mikalojaus Aleliūno, Petro Juodikio sodybos.
Smagu, kad kai kurios pavardės ir dabar tebėra Velžyje, čia tebegyvena jų palikuoniai. 1923 metų surašymo duomenys rodo, kad Velžyje jau buvo 27 ūkiniai kiemai ir 130 gyventojų – kaimas augo. Labai svarbūs kaimui 1909 metai, kai buvo įkurta Velžio pradinė mokykla, kaimui augant išaugusi į šiandieninę gimnaziją.
– Kiek gyventojų yra dabar Velžyje?
– Dabar gyventojų jau apie pusantro tūkstančio, o vietinių, čia gimusių ir augusių, labai mažai. Tikroji mūsų kaimo metraštininkė yra Irena Kairevičienė, gimnazijos lituanistė: ji turi surinkusi daug senųjų Velžio gyventojų prisiminimų, nuotraukų, nemažai ir pati prisimena. Irenos straipsnius apie Velžio istoriją kasmet spausdiname kaimo laikraštyje „Velžio balselis“.
– Kaip suprantu, nors metas šventėms nelabai palankus, Velžio gimtadienio šventė bus?
– Nepalankūs šie metai jubiliejams minėti, susibūrimus riboja pandemijos grėsmė. Visgi galvojame, kad nepaminėti tokios sukakties negalima, juokaujame, kad kito tokio didelio jubiliejaus jau nesulauksime. Norime, kad ir seniau čia gyvenantys, ir kaimo naujokai suprastų, kad Velžys – ne tik patogi vieta gyventi, o kad tai yra senas kaimas su sava istorija, kurią reikia žinoti ir gerbti. Į šventę kviečiami visi, kam Velžys brangus: vietiniai gyventojai, čia augusieji ir dabar nebegyvenantieji, valdžios atstovai.
Manau, tai kiekvieno iš mūsų šventė. Velžiečių vardu noriu padėkoti Liūdynės kultūros centro direktorei Karolinai Raziūnienei, kuri suprato mūsų norą minėti šią Velžio sukaktį ir prisiėmė sau visus organizavimo ir finansinius rūpesčius. Velžiečių laukia sveikinimai, Renatos ir Deivio Norvilų koncertas.
– Ar Velžio gimtadienis ir bus toks – vienadienis?
– Velžio gimtadienio minėjimas nesibaigs vienu renginiu – tam bus skirti likę metų mėnesiai. Sugalvojome, kad prasminga būtų jubiliejų pažymėti sukuriant stalo žaidimą apie Velžį, kad ridendami kamuoliukus vaikai (ar/ir suaugusieji) galėtų keliauti Velžio gatvėmis, Nevėžio paupiu, atsakyti į klausimus ir taip daugiau sužinoti Velžio istorijos. Stalo žaidimą piešė Vilniaus dailės akademijos studentė Eglė Pilkauskaitė, gimusi ir augusi Velžyje. Šeštadienį stalo žaidimą pristatysime, tuo pat kartu dovanosime naujus Velžio bibliotekos skirtukus. Iki padėkos vakaro ir kalėdinės eglės žiebimo Žemdirbių ir Nevėžio gatvės sankirtoje turėtų atsirasti jubiliejų žymintis akmuo su meno dirbiniu. Šiek tiek gaila, kad šio sumanymo nespėjom įgyvendinti iki šventės, tačiau, kita vertus, prasitęs šventinis laikotarpis, svarbiausia, kad tai įvyktų šiemet.
– Kokie leidiniai pasirodys šventinių laikotarpiu?
– Velžio jubiliejui bus skirtas ir bendruomenės „Naujasis Velžys“ leidžiamas laikraštis „Velžio balselis“, šiemet vėl papildytas ateinančių metų kalendoriumi. Prasmingą projektą įgyvendina Velžio lopšelis-darželis, šiek tiek prisidedant bibliotekai. Priešmokyklinukų mokytoja Dalia Gedgaudienė sumanė idėją, kad pasakojant vaikams apie Velžį nėra tokio amžiaus klausytojams tinkamos vaizdinės medžiagos, tad būtų puiku išleisti spalvinimo knygelę. Darželio kolektyvas nupiešė svarbiausius Velžio objektus, kuriuos spalvindami mažieji susipažins su savo kaimu. Puiki idėja, dovanosianti džiaugsmo ir mažiesiems, ir sutelkusi bendram darbui lopšelio-darželio kolektyvą.