Europos kosmoso agentūra (ESA) prognozuoja, kad nekontroliuojama Kinijos kosminė stotis „Tiangong-1“ į mūsų Žemę nukris kažkuriuo metu, tarp kovo 30 ir balandžio 2 d.
Ši stotis, su savimi besinešanti labai nuodingų chemikalų, patekusi į mūsų planetos atmosferą gali paleisti meteoritų, vaidinamųjų „ugnies kamuolių seriją“, kuriuos išvys akyliausi dangaus stebėtojai.
Šiuo metu sotis yra maždaug 200 kilometrų virš mūsų planetos. Kuomet „Tiangong-1“ pasieks maždaug 70 km aukštį virš planetos paviršiaus, tuomet prasidės staigusis jos kritimas.
„Tiangong-1“ paskutinėmis savo egzistavimo dienomis matoma plika akimi, žmonių gyvenančių vidutinėse platumose tiek šiauriniame, tiek pietiniame pusrutuliuose. Kaip dauguma palydovų ir Tarptautinė kosminė stotis, „Tiangong-1“ matoma stabilios baltos šviesos pavidalu, iš lėto slenkančiu per dangų, informuoja dailymail.co.uk.
Prognozuoti kur ir kada ši pavojinga stotis pasieks planetos paviršių yra ypatingai sudėtinga, nes aplink Žemę orbitoje ji skrieja 29000 km/val. greičiu. ESA teigimu, jų numatytas objekto įskriejimo laikotarpis vis dar gali „stipriai varijuoti“, o tiksli vieta ir laikas bus žinomi likus tik maždaug 24 valandos iki jo nukritimo.
„Tiangong-1“ patekus į Žemės atmosferą, didelė dalis jos sudegs, tačiau tikėtina, kad dalis nuolaužų pasieks ir Žemės paviršių.
Anot ekspertų sekančių šią stotį, labiausiai tikėtina, kad ji į Žemę rėšis siauroje juostoje ties 43 laipsnių šiaurine arba pietine platuma. Šis regionas apima ir tokius tankiai apgyvendintus miestus kaip Niujorkas, Barselona, Pekinas, Čikaga, Stambulas, Roma ir Torontas.
Kosminėje stotyje yra pavojingo chemikalo hidrazino, kuris yra sudėtinė raketinio kuro dalis, sukeliantis akių ir gerklės perštėjimą, svaigimą bei gali lemti vėžinių auglių augimą.
Teigiama, kad maždaug 10 milijonų kartų mažiau tikėtina, jog ši stotis sužalos žmones, nei kad būti nutrenktam žaibo.
Pasmerktasis 8,5 tonų sveriantis erdvėlaivis Žemės link skrieja nuo tada, kai 2016 metais Kinija prarado šios stoties kontrolę.