Arkties jūros ledas atlieka svarbų vaidmenį Žemės energijos balanse. Didžiąją metų dalį jį dengia sniegas, kuris yra ryškiausias gamtos paviršius planetoje, atspindintis apie 80% saulės spinduliuotės, kuri atsimuša atgal į kosmosą.
Tuo tarpu vandenynas, kurio paviršiuje jis plūduriuoja, yra tamsiausias gamtos paviršius planetoje, absorbuojantis 90% saulės spinduliuotės. Dėl šios priežasties, jūrų ledo dangos pokyčiai daro didelį poveikį tam, kokį kiekį saulės šviesos planeta absorbuos ir kaip greitai ji šils.
Kasmet plonas Arkties vandenyno sluoksnis užšąla, taip suformuodamas jūros ledą. Pavasarį ir vasarą jis vėl ištirpsta, tačiau dalis jūros ledo išgyvena per vasarą ir yra vadinamas daugiamečiu ledu. Jis yra storesnis ir atsparesnis už jūros ledą, kuris susiformuoja ir ištirpsta kiekvienais metais ir, vis dėlto, šylant Arkties klimatui, tempu, kuris yra du kartus greitesnis už likusiojo pasaulio, pavojus ima kilti būtent šiam daugiamečiam ledui, rašo earthsky.org.
Per paskutinius 40 metų daugiametis ledas susitraukė maždaug perpus. Mokslininkai prognozuoja, kad kažkuriuo momentu, per kelis artimiausius dešimtmečius pasaulis susidurs su metais be Arkties vandenyno ledo vasaros metu, kas turėtų nerimą keliančių padarinių likusiai klimato sistemai.
2020 metais šios perspektyvos tapo gerokai artimesnės, iš dalies dėl išskirtinės vasaros karščio bangos, nusiritusios per Rusijos Arktį.
Jūrų ledo fabriko uždarymas
Vandenynai turi didelę terminę galią, o tai reiškia, kad jie savyje gali sukaupti milžiniškus karščio kiekius. Iš tiesų, viršutinis vandenynų metras pasižymi tokia pačia termine galia, kaip ir visa atmosfera.
Daugelis esame susidūrę su maloniai šilta rudens popiete pakrantėje, kol toliau žemyne oro temperatūra būna vos keliais laipsniais virš nulio. Taip yra dėl to, kad per vasarą vandenynai karštį akumuliuoja lėčiau ir tuomet lygiai taip pat lėtai jį atiduoda žiemos metu.
Taip yra ir su Laptevų jūra, šiaurinėje Sibiro pakrantėje. Ši Arkties vandenyno dalis rudenį ir žiemą, kuomet temperatūros nukrenta žemiau nulio ir vandens paviršius ima stingti, įprastai tampa naujo jūrų ledo fabriku. Šis naujasis ledas nuolatinių vėjų yra nešamas vakarų kryptimi, tarsi konvejerio.
Šis procesas yra varomas properšų formacijos: atviro vandens vietų, apsuptų jūros ledo. Properšos naujo ledo gamyboje veikia tarsi varikliai, keisdami karštį su šaltesne atmosfera, sukeldami vandens užšalimą. Tačiau jei nėra jokio ledo, nuo kurio būtų galima pradėti, tuomet properša negali susiformuoti ir visas procesas sustoja.
2020 metais jūrų ledas Laptevų jūroje pasiekė rekordines žemumas, kuomet per visą spalį nesusiformavo naujas ledas, o tai tapo pačiu vėlyviausiu laikotarpiu nei bet kuriais kitais metais per visą palydovinių stebėjimų istoriją.
Išskirtinė vasaros karščio banga Sibire lėmė šilumos susikaupimą greta esančiame vandenyne, kuri šiuo metu atideda jūrų ledo atsikūrimą.
1980-aisiais, egzistavo apie 600000 kv. km. daugiamečio ledo, dengusio apie 2/3 Laptevų jūros. 2020 metais ištisus mėnesius būta be ledo, o daugiamečio ledo visiškai nelikę.
Visas Arkties vandenynas juda link ateities be ledo, apibūdinančios mažiau nei vieno milijono kvadratinių kilometrų ledo dangos teritoriją. Palyginimui, vos prieš 40 metų ši teritorija apėmė apie 8 milijonus kvadratinių kilometrų. Rekordinis šių metų ledo formavimosi Laptevų jūroje vėlavimas priartina mus prie tokios ateities.
Greitai besikeičianti Arktis kelia pasaulinį nerimą
Tirpstantis amžinasis įšalas išskiria metaną – šiltnamio efektą skatinančias dujas, kurios yra maždaug 84 kartų pajėgesnės už CO2, matuojant per 20 metų.
Tuo tarpu Grenlandijos ledo danga – didžiausia ledo masė Šiauriniame pusrutulyje, šiuo metu prie jūros lygių kilimo prisideda labiau, nei bet kuris kitas šaltinis, ir turi pakankamai ledo, kad globalų jūros lygį pakeltų 7,4 metrais. Ir jei šiltėjančios Arkties procesai atrodo labai tolimi, įrodymai rodo, kad tai, kas ten vyksta gali daryti gan stiprią įtaką didesnės Šiaurinio pusrutulio dalies orams.
Taigi, kad ir kaip toli ji atrodytų, tai nereiškia, kad viskas kas ten įvyksta, ten ir pasilieka.