Ar žinojote, kad valgydami vaisius į šiukšliadėžę smarkiai nesusimąstydami galite išmesti didelę dalį jų vertingųjų medžiagų? Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė vaisius rekomenduoja valgyti neluptus ir pasimėgauti net jų sėklomis – tai tikras sveikatai naudingų medžiagų lobis.
Ir skoniui, ir grožiui
Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, didžioji dauguma vaisių sėklų yra turtingos mikroelementais bei aliejais – jie netgi naudojami kosmetikoje. „Pasižiūrėjus į vaisių sėklų ar kauliukų maistingumą matyti, kad visi turi žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Didžioji dauguma vaisių sėklų yra turtingos mikroelementais, pavyzdžiui, kaliu, variu, magniu, geležimi, cinku, vitaminu C, folatais“, – vardija dr. E. Gavelienė.
Tiesa, didžioji dauguma sėklų iš išorės turi tam tikrą luobelę, kuri žmogaus organizmo nesuvirškinama, ir dėl to sėklos žmogus paprastai nesuvalgo. „Bet kai kurių vaisių sėklų rekomenduojama paskanauti. Pavyzdžiui, arbūzo sėklų nebūtina išspjauti: galima pasimėgauti jų traškesiu. Be to, galima jas surinkti ir skanauti paskrudinus – bus daug naudos žmogaus organizmui. O granatų ir pasiflorų sėklos naudingos ne tik dėl vitamino C, kalio, magnio, bet ir dėl skaidulų“, – pažymi ekspertė.
Įdomu tai, kad didžioji dauguma sėklų turi savyje nemažai aliejų. „Jų sudėtyje yra mononesočių ir polinesočių rūgščių, vitamino E. Dėl to, pavyzdžiui, arbūzų sėklos dažnai naudojamos kosmetikos priemonėse, gerinančiose odos būklę. Taigi, patiems sukramtyti vieną kitą arbūzo sėklą tikrai būtų naudinga“, – sako sveikatai palankios mitybos specialistė.
Paneigiame mitus – tai nepavojinga!
Turbūt ne vienas iš vaikystės prisimename perspėjimus, kad valgyti vaisių kauliukus gali būti pavojinga. Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė pažymi, kad iš tiesų kai kurių vaisių sėklose randama ir toksinių medžiagų, tačiau laikantis rekomenduojamų normų žmogui jomis apsinuodyti – neįmanoma.
„Pavyzdžiui, persikų, vyšnių, slyvų kauliukų minkštime, netgi obuolių ir kriaušių sėklose yra žmogui kenksmingos medžiagos amigdalino, kuri veikia organizmą toksiškai. Tačiau tai nereiškia, kad valgant obuolį ir sukramčius sėklas, iškart apsinuodys organizmas – viskas priklauso nuo kiekio. Laikantis vaisių normos, kurią žmogui reikia suvalgyti per dieną, pavyzdžiui, apie 300 g obuolių, tikrai toksiškumas nebus juntamas“, – pažymi gydytoja dietologė.
Dr. E. Gavelienė taip pat atkreipia dėmesį, kad visų sėklų kenksmingas turinys suyra jas termiškai apdorojant. Pasak dietologės, taip pat vyrauja įsisenėjęs požiūris, kad, pavyzdžiui, suvalgius vyšnias su kauliukais, jos nukeliaus į kirmėlinę ataugą ir ten sukels uždegimą.
Vis dėlto, tai nėra visai tiesa: „Iš kirmėlinės ataugos sėklos, jei jos ten patenka, pašalinamos motoriniais judesiais. To bijoti nereikia. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokius vaisius kaip granatai ar pasiflorai bei kitus, turinčius smulkias sėklytes, rekomenduojama valgyti pertrintus tiems, kurie serga žarnyno uždegimu, pavyzdžiui, opiniu kolitu ar krono liga. Tokiais atvejais geriausia kietąsias daleles pašalinti.“
Lupti ar nelupti?
Gaminant maistą dažnai net nesusimąstome, kodėl vienas daržoves lupame, o kitų – ne. Gydytoja dietologė pažymi, kad daržovių ir vaisių odelės daugeliu atvejų turtingos maistinėmis medžiagomis: jose gausu polifenolių, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
„Šviežiose išvirtose bulvėse, nuo kurių nepašalinama žievelė, lyginant su skusta, yra beveik 150 proc. daugiau vitamino C, beveik 100 proc. daugiau kalio, visu 100 proc. daugiau folatų, magnio ir fosforo. O jei valgomas obuolys su visa žievele, tokiu atveju gaunama daugiau nei 100 proc. vitamino A, daugiau nei 100 proc. vitamino C, o vitamino K yra net daugiau nei 300 proc.“, – vardija dr. E. Gavelienė.
Pasimėgaukite lengvais pietumis: pigesnės vasariškos salotos su persikais ir špinatais taps sezono favoritės.
RECEPTAS
Vasaros salotos su persikais
Salotoms reikės:
120–180 g špinatų;
2 vnt. didelių persikų, supjaustytų griežinėliais;
1 vnt. avokado, supjaustyto kubeliais;
1/2 vnt. nedidelio raudonojo svogūno, labai plonai supjaustyto griežinėliais;
60 g ožkos sūrio trupinių;
60 g skrudintų migdolų, supjaustytų griežinėliais.
Salotų užpilui reikės:
3 v. š. ypač tyro alyvuogių aliejaus;
3 v. š. balzaminio acto;
1 vnt. smulkintos česnako skiltelės;
1/2 a. š. Dižono garstyčių;
1–2 a. š. cukraus arba gryno klevų sirupo arba medaus padažui pasaldinti;
Druskos ir pipirų pagal skonį.
Gaminimo eiga:
- Vidutinio dydžio dubenyje sumaišykite salotų užpilą: balzamiko actą, alyvuogių aliejų, smulkintą česnaką, dižono garstyčias, druską ir pipirus. Jei norite, pasaldinkite užpilą.
- Į didelį dubenį sudėkite špinatus. Apšlakstykite norimu užpilo kiekiu ir sumaišykite. Salotas papildykite persikų skiltelėmis, kubeliais supjaustytais / griežinėliais supjaustytais avokadais, raudonuoju svogūnu, ožkos sūrio trupiniais ir skrudintais migdolais. Dar kartą atsargiai išmaišykite. Patiekite iš karto.
Skanaus!
