Metanu besimaitinantys mikrobai planetos vandenynuose atlieka precedento neturinčią rolę mažinant Žemės temperatūrą, skelbia naujas tyrimas, kuris buvo paviešintas žurnale „Proceedings of National Academy of Sciences“.
Anglies dioksidas yra gausiausiai sutinkamos ir žinomiausios šiltnamio efektą skatinančios dujos, tačiau gausu yra ir metano, kurio šildomasis poveikis yra daugiau nei 30 kartų galingesnis.
Didžioji dalis metano, kuris atsiduria atmosferoje, yra išskiriama žmonių vykdomos veiklos metu, tačiau metaną gamina ir keli natūralūs procesai: vulkaninis aktyvumas, popaviršinės vandens-uolienų sąveikos ir mikrobinis metabolizmas.
Įdomu tai, kad tyrimai rodo, kad labai nedaug šio metano patenka į atmosferą.
Remiantis naujausiu tyrimu, metano išalkusių mikrobinių bendruomenių gausa ant vandenyno dugno yra atsakingos už didelės dalies šio metano užrakinimą jūrinėse ekosistemose.
Mokslininkai spėja, kad be šių mikrobų Žemės atmosferoje būtų daugiau metano, dėl ko čia būtų dar šilčiau nei yra dabar.
Kuomet mokslininkai tyrė mikrobų bendruomenes, supančias septynias geologiškai skirtingas jūros dugno nuotėkio vietas, jie nustatė, kad grupė kolonizuojanti karbonatų uolienas buvo atsakinga už didžiausią kada nors fiksuotą metano suvartojimą.
„Mikrobai šiose karbonatinėse uolienose veikia tarsi metano biofiltras, visą jį suvartojantys prieš jam paliekant vandenyną,“ – pranešime spaudai sakė vyresnysis tyrimo autorius Peter Girguis.
Nors karbonatinės uolienos ant vandenyno dugno yra dažnos, tačiau jos tik kartais suformuoja poringas, kaminus primenančias struktūras, iškylančias iš jūros dugno giluminėse jūros vietose netoli Point Dume krantų, Kalifornijoje.
Būtent čia mokslininkai aptiko šiuos mikrobus rekordininkus.
„Mes apskaičiavome tempą, kuriuo mikrobai iš karbonatų maitinasi metanu, palyginant juos su mikrobais iš nuosėdų,“ – sakė Girguis. „Nustatėme, kad mikrobai gyvenantys karbonatuose metaną vartoja 50 kartų greičiau, nei mikrobai nuosėdose. Dažnai matome, kad kai kurie nuosėdų mikrobai iš, pavyzdžiui, metanu turtingų purvo vulkanų, gali būti nuo penkių iki dešimties kartų greitesni valgant metaną, tačiau 50 kartų spartesnis tempas yra visiškai naujas dalykas. Be to, šis greitis yra vienas greičiausių, jei ne pats greičiausias, kurį mes kur nors išmatavome,“ – sakė Girguis.
„Šie metano oksidacijos arba suvartojimo tempai yra tikrai išskirtiniai ir mes nusprendėme išsiaiškinti kodėl,“ – pranešime sakė tyrimo bendraautorius Jeffrey J. Marlow, buvęs tyrėjas Harvarde.
Efektyviai sulaikydami metaną, jam besiskverbiant pro jūros dugno angas, ir konvertuodami jį į bikarbonatą, mikrobai padeda statyti šiuos neįprastus karbonatinių uolienų kaminus.
Mokslininkai įtaria, kad jų namais vadinami karbonatiniai kaminai, ir jų mineralinė aplinka, yra esminiai faktoriai, nulemiantys jų precedento neturinčias metabolines galimybes. Tyrėjai nustatė, kad kai kurias karbonatines uolienas kolonizuojančias mikrobų bendruomenes supa piritas, kuris yra laidus elektrai.
Mokslininkai kėlė hipotezę, kad efektyvi elektronų apykaita gali paaiškinti, kodėl šie mikrobai gali taip greitai suvalgyti tiek daug metano.
„Šiuos labai didelius tempus palengvina šie karbonatai, kurie suteikia pagrindą mikrobams augti,“ – sakė Girguis. „Ši sistema primena turgų, kur karbonatai leidžia daugybei mikrobų kauptis vienoje vietoje, augti bei, šiuo atveju, apsikeisti elektronais, kas leidžia suvartoti daugiau metano,“ – sakė Girguis.
Girguis, Marlow ir jų tyrimo partneriai neseniai laboratorijoje atkūrė jūros dugno apylinkių įvairovę ir dabar tiria, kaip mikrobai įvairiomis sąlygomis metabolizuoja metaną.
„Išsiaiškinę, kaip šie daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių susijungia, kad metanas virstų uolienomis, mes galėsime paklausti, kaip šiuos anaerobinius metaną vartojančius mikrobus galime pritaikyti kitose situacijose, pavyzdžiui, sąvartynuose, kuriuose teka metanas,“ – sakė jis.