Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuvoje stebima blogėjanti situacija, siekiant gerinti asmenims su negalia teikiamų paslaugų kokybę ir įdarbinimo procesą.
Valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad per metus įdarbintų asmenų su negalia dalis, palyginti su tais metais registruotu asmenų su negalia skaičiumi, 2022 m. sudarė 23,4 proc., kai 2021 m. šio rodiklio reikšmė buvo 26,8 proc.
„O iki 2023 m. pabaigos siektina reikšmė yra 30 proc., todėl kyla rizika, kad šis rodiklis iki metų pabaigos nebus pasiektas“, – rašoma ataskaitoje.
Vis dėlto, Užimtumo tarnyba rugpjūčio pabaigoje pranešė fiksuojanti pakitusius žmonių su negalia darbo rinkos rodiklius. Anot tarnybos, šiemet sumažėjo darbo ieškančiųjų skaičius ir jų nedarbo trukmė. Rugpjūčio 1 d. registruota 10,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia – 10,9 proc. mažiau nei pernai tokiu metu.
Pasak Užimtumo tarnybos specialistų, šiemet išryškėjo teigiama tendencija – greitesnė negalią turinčių klientų integracija į darbo rinką. Vidutinė nedarbo trukmė sumažėjo pusantro karto: nuo registracijos tarnyboje iki įsidarbinimo toks žmogus nedirbo 307 dienas. Pernai nedarbo laikotarpis buvo 465 dienos.
Palyginti su praėjusių metų liepa, beveik penktadaliu (19,6 proc.) per metus sumažėjo 45–55 proc. darbingumo lygį turinčių bedarbių dalis. 1,3 proc. (iki 3,1 tūkst.) padidėjo asmenų su mažesniu kaip 40 proc. darbingumo lygiu skaičius. 8,5 proc. (iki 448) padaugėjo registruotų asmenų, kurių darbingumas – iki 25 proc. Sumažėjo ilgalaikių bedarbių, mažėjo profesinio pasirengimo neturinčių asmenų su negalia.
Apdirbamosios gamybos sektoriuje įdarbinta 13,4 proc., didmeninės ir mažmeninės prekybos – 13 proc., statybos – 8,4 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 7,5 proc. negalią turinčių žmonių.
Aukštos kvalifikacijos darbus dirbti pradėjo kas septintas (14,4 proc.). Daugiausiai – reklamos ir rinkodaros specialistais (pardavimų vadybininkais ir pan.), socialiniais darbuotojais ir jų padėjėjais.
Vidutinės kvalifikacijos darbuose įsidarbino pusė (49,8 proc.), iš jų daugiausiai – parduotuvių pardavėjais ir apsaugos darbuotojais. Nekvalifikuoto darbo pasiūlymus priėmė kiek daugiau nei trečdalis (35,8 proc.) asmenų su negalia – dauguma jų valo viešbučius ir kitas įstaigas.
