Efektyviau valdyti COVID-19 pandemiją buvo galima labiau įtraukiant privačias įstaigas, specialistus reikėtų rengti ir ekstremalioms situacijoms, tobulinti medicinos atsargų kaupimą, teigia Valstybės kontrolė.
Valstybės auditoriai pranešė įvertinę sveikatos priežiūros tvarumo užtikrinimą esant ekstremaliosioms situacijoms.
„Kaip rodo mūsų auditas, Sveikatos apsaugos ministerija, organizuodama pandemijos valdymą, sprendė kylančias problemas, tačiau efektyvesniam situacijos suvaldymui reikia stiprinti sveikatos sistemos aprūpinimo žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais procesus“, – pranešime teigė audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.
Audite vertintas 2019–2021 metų laikotarpis.
Kartu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog pandemijos metu trečdalis gyventojų susirgę kai kuriais atvejais nesikreipė į gydymo įstaigas, nors to reikėjo. Dažniausios nesikreipimo priežastys – eilės pas gydytojus (16,7 proc.) ir negalėjimas prisiskambinti į registratūrą (14,1 proc.).
Anot Valstybės kontrolės, daugiau dėmesio gydymo įstaigos turėtų skirti infekcijų kontrolės reikalavimų laikymuisi, pacientų registracijai ir nepageidaujamų įvykių fiksavimui, pacientų grįžtamojo ryšio, jų nuomonės, stebėsenai.
Auditoriai, be kita ko, nustatė trūkumų dėl žmogiškųjų išteklių valdymo pandemijos metu, taip pat ir dėl to, jog dalyje įstaigų krūviai padidėjo, kilo problemų dėl didelio sveikatos apsaugos priemonių kiekio sandėliavimo, operatyviai nekompensuota dalis su tuo susijusių išlaidų.
2020-aisiais apie pusė savivaldybių nekaupė gydymo įstaigoms reikiamų priemonių, po maždaug ketvirtadalį tam neturėjo tinkamų patalpų ar pakankamai lėšų.
Auditoriai ragina laiku atkurti apsaugos priemonių rezervą, atidžiau stebėti ir įpareigoti atsargų kaupimą savivaldybėse.
Jie pažymi, kad didelė dalis trūkumų buvo išspręsti dar audito metu.
Valstybės kontrolė rekomendavo nustatyti aiškesnius įgaliojimus vyriausiajam epidemiologui ekstremalių situacijų metu, pakeisti teisės aktus, kad įvedus šį režimą būtų galima lengviau pasitelkti privačias gydymo įstaigas, tobulinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, kad būtų galima operatyviau pasitelkti savanorius.
Taip pat siūloma kuriamoje sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformoje numatyti galimybę identifikuoti specialistus, kurie yra pasirengę dirbti ekstremalių situacijų metu, taip pat raginama patikslinti atsargų kaupimo ir panaudojimo stebėsenos procedūras.
