Elektros energetikos infrastruktūros būklę ir teikiamų paslaugų kokybę būtina gerinti, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“. Savo ruožtu Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, jog atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje nuo 2020 metų yra sparčiausia šalies istorijoje.
Pasak auditorių, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – nepakankama. 2020 m. tokios elektros energijos dalis galutiniame elektros energijos suvartojime turėjo pasiekti 30 proc., tačiau 2022 m. buvo pasiekta 25,5 proc. Taip nutiko dėl neišnaudoto atsinaujinančių energijos išteklių plėtros potencialo sausumoje ir jūroje bei dėl COVID-19 pandemijos sutrikusios atsinaujinančių energijos išteklių technologijų tiekimo grandinės.
Atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme ir planavimo dokumentuose 2030 metams numatyti skirtingi siektini elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių rezultatai. Nesuderinus siekiamo rezultato ir neperžiūrėjus priemonių jam pasiekti, nebus užtikrinta kryptinga elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra.
Tuo metu Energetikos ministerija teigė, kad per 3 metus atsinaujinančios energetikos (AEI) kiekis Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai – nuo 699 KW (2020 m. gruodis) iki 2296 KW (prognozė 2023 m. gruodį), ir šiandien jau viršija 30 proc. bendrame energijos suvartojime.
„Tinklo rezervacijos rodo, jog AEI plėtra bus dar spartesnė, ir numatoma, jog per ateinančius dvejus metus AEI kiekis tinkle augs dar 3,5 karto ir 2025 m. viršys 8100 KW.
Vienu pagrindinių AEI spartos katalizatorių tapo 2022 m. birželį Seime priimtas vadinamasis Proveržio paketas, sudaręs sąlygas sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrą, mažinant biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms bei sukuriant palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui. Pataisos taip pat užtikrina paramos investicijoms prieinamumą, mažesnes investicijų rizikas, lankstesnes sąlygas ir inovatyvius verslo modelius dalyvauti elektros energijos rinkoje“, – rašoma ministerijos pateiktame komentare.
Auditorių teigimu, elektros energetikos infrastruktūros būkle ir teikiamų paslaugų kokybe turėtų būti rūpinamasi labiau. Šiuo metu daugiau nei pusė elektros energijos skirstomųjų tinklų oro linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai 14 metų.
Audito rezultatai rodo, kad liberalizuojant elektros rinką buvo galima geriau užtikrinti vartotojų interesus. Valstybė pratęsė II elektros rinkos liberalizavimo etapo terminą pusmečiui (nuo 2021-12-31 iki 2022-06-30), siekdama suteikti vartotojams daugiau laiko apsispręsti ir įvertinti tiekėjų pasiūlymus. Tai lėmė, kad 44 proc. vartotojų, pasinaudojusių galimybe neskubėti rinktis nepriklausomą elektros tiekėją, elektros tiekimo sutartis turėjo pasirašyti elektros kainai biržoje esant aukštesnei, nei buvo 2021 m. antąjį pusmetį.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atlikusi vertinimą, nustatė, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus AB ESO 2018–2021 m. gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei numatytas poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. Eur viršijo nustatytą dydį.
„Vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo, o 96 proc. susidariusios permokos (153,8 mln. Eur) bus pradėta grąžinti po 10 metų. Nenustačius aiškių kriterijų, kai vartotojų permokėta suma turi būti grąžinta, nėra teisinio apibrėžtumo, todėl vartotojų permokėtos sumos grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikotarpiui“, – pranešime sakė Veiklos audito 3-iojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, bus sudarytos prielaidos spartesniam elektros energetikos skirstymo infrastruktūros atnaujinimui ir atsinaujinančios elektros energetikos plėtrai.
