Lietuvos centrinis valstybės archyvas pastaruoju metu pildomas Sąjūdžio, Atgimimo laikotarpio, nepriklausomybės atkūrimo, įtvirtinimo ir apgynimo regionuose rastais dokumentais, pranešė Vyriausiojo archyvaro tarnyba.
Anot jos, pusę metų vykdomas tokių dokumentų paieškos, kaupimo ir skaitmeninimo projektas.
Tokiu būdu archyvas papildytas fotografo Mečislovo Šilinsko fotografijomis ir vaizdo įrašais apie nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį Telšiuose: 1989 metais vykusius mitingus prie geležinkelio stoties ir buvusio kalėjimo, Vasario 16-osios proga aukotas šv. mišias, paminklo vyskupui Motiejui Valančiui atidengimą Varniuose 1990 metais, XIII Lietuvos tautinę dainų šventę Vilniuje ir kt.
Iš viso archyvą papildytas 1800 vienetų dokumentų.
Į archyvą taip pat pateko 1100 fotografo Alfredo Motiejūno kūrinių, kuriuose įamžintas nepriklausomybės atkūrimas Anykščiuose ir Anykščių rajone, 15 fotografo Antano Gylio negatyvų ir autorinių fotografijų atspaudų apie Atgimimo laikotarpio įvykius Panevėžyje, Vilniuje, kituose Lietuvos vietose, beveik pusantro tūkstančio kolekcininko Zigfrido Jankausko negatyvų apie 1988–2004 metais šalyje vykusius politikos, kultūros įvykius.
Archyvą papildė ir operatoriaus Vidmanto Čekaičio 85 vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti 1989–2001 metų įvykiai Marijampolėje bei Marijampolės rajone, taip pat – 230 Algirdo Donato Kulikausko kino ir vaizdo įrašų, padarytų iki 1990 metų ir daugiausiai susijusių su Šiaulių kraštu.
Centrinis archyvas gavo ir dalį Zitos Stankevičienės fotodokumentų apie Kalniškės mūšio partizanų palaikų atkasimą bei palaidojimą Simno kapinėse 1989 metais, Alberto Špoko pozityvų apie Šiaulių Sąjūdžio veiklą.
Kęstutis Naudžius perdavė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio garso įrašų, 94 operatoriaus Jono Bilinsko filmuoti vaizdo įrašai jau suskaitmeninti ir aprašyti.
Atgimimo laikotarpis Lietuvoje siejamas su Michailo Gorbačiovo išrinkimu Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi 1985 metais. Jis paskelbė vadinamąją perestroiką (persitvarkymą) – valstybės, politinės sistemos ir visuomenės demokratizavimo procesą.
Šios politinės permainos suaktyvino ir Lietuvos inteligentiją, ji ėmė į viešumą kelti aktualias problemas, kalbėti anksčiau draustomis temomis. 1988 metų birželio 3 dieną 35 žinomi Lietuvos mokslo ir meno žmonės įkūrė Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o tų pačių metų spalį įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir jį įgyvendinęs 1990 metų kovo mėnesį.
