Daugumą Seime turinti „valstiečių“ frakcija ketina stabdyti valstybės valdomo Lietuvos pašto planus iki rudens pertvarkyti paštų tinklą kaimuose ir visoje šalyje atsisakyti 350 pašto patalpų bei panaikinti 290 etatų.
„Visi suprantame, kurie dirbame su kaimiškomis vietovėmis, ką tai reiškia, kokia tų žmonių (kaimo laiškininkų – BNS) funkcija. (…) Jiems (Lietuvos paštui – BNS) nerūpi tai. (…) Paštas daro tai, kas jiems reikalinga. Bet mes, valstybė, kaip jo steigėjas, turime suprati, kiek mums tai priimtina galvojant apie tuos žmones, kuriuos mes atstovaujame. (…) Šioje situacijoje turėtume šnekėti apie tai, ar iš viso galima leisti tokią reformą, kuri dar didesnį smūgį suduotų kaimui“, – trečiadienį frakcijos posėdyje, kuriame Lietuvos pašto vadovybė pristatė planuojamą reformą, pareiškė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Jis pasiūlė frakcijai dėl Lietuvos pašto siūlomos reforma kreiptis į Vyriausybę.
„Frakcija galėtų kreipti į Vyriausybę keldama klausimą, ar ši reforma iš viso yra įmanoma tokiu principu, kokiu ji planuojama vykdyti. Čia nėra tik pinigų klausimas. (…) Mes turime pelningą veikiančią įmonę, kuri nori veikti dar pelningiau – viskas tvarkoje. Bet ar mes norime, kad tas pelnas būtų uždirbamas tokiu būdu. Bijau, kad ne“, – pareiškė R.Karbauskis.
Lietuvos pašto vadovai sako, kad tokius parlamentarų siūlymus vertinti esą anksti.
„Anksti vertinti, sulauksime pasiūlymų ar kreipimosi ir tada žiūrėsime“, – po posėdžio teigė Lietuvos pašto Verslo vystymo departamento vadovas Mikas Jovaišas.
Pasak jo, paštininkai, turintys 0,65 etato, dabar vidutiniškai uždirba apie 260 eurų, o po reformos gautų iki 399-483 eurus. Frakcijoje jis taip pat pabrėžė, kad vidutiniškai kaime paštai veikia apie 2 valandas.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Tomas Tomilinas BNS teigė, kad Lietuvos paštas paprašytas pateikti konkretesnius reformos būtinumą pagrindžiančius skaičius.
„Jie turi galimybę pateikti reformos finansinį pagrindimą ir alternatyvius jos (reformos – BNS) variantus. Pati idėja priartinti pašto paslaugas prie žmogaus gera, bet svarbiausia yra ne pastatai, o žmonės, todėl nemanome, kad etatų mažinimas padės priartinti. Prielaidas darome, kad dėl reformos reikės daugiau etatų. Pastatų (išlaikymo – BNS) problema galime pritarti, bet žmonių problemą turi spręsti jautriau ir pasiūlyti kelias alternatyvas. Jeigu trūksta lėšų algoms kelti, paimkite iš pastatų, iš pelno, o ne labdarai jį atiduoti. Ir jeigu jie skaičiais įrodys, kad reikalinga injekcija iš biudžeto, tegu parodo tai ir Vyriausybė spręs, ar įmanoma. Jeigu nerastume tų galimybių, reforma būtų tesiama“, – teigė T.Tomilinas.
Jis taip pat sako, kad valdžia galėtų apsispręsti, ar Lietuvos pašto teikiamas paslaugas laikyti prioritetinėmis ir joms finansuoti numatyti lėšų ar nustatyti kitą jų finansavimo tvarką.
„Šiandien uždaryti klausimą, kad tai nėra prioritetas mes negalime“, – BNS tvirtino jis.
Parlamentaras Mindaugas Puidokas per paštų reformos svarstytą frakcijoje pasiūlė Lietuvos paštui apsvarstyti galimybę reformą pakoreguoti mišriu modeliu – paslaugas teikti ir mobiliuose, ir dabartiniuose pašto skyriuose.
Lietuvos paštas sako, kad pertvarkius tinklą kaimuose, paslaugos žmonėms būtų teikiamos namuose ar mobiliuose pašto skyriuose. Skaičiuojama, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.
Lietuvos paštas numato pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 – kaimo vietovėse.
