Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija inicijuoja nepasitikėjimą konservatorių deleguotu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariu Viliumi Semeška.
„Valstiečiai“ jį kaltina pateikus neteisingą informaciją apie išsilavinimą ir buvusią darbovietę, ir antradienį pranešė pradėję rinkti parašus dėl nepasitikėjimo.
Pagal VRK įstatymą, komisijos narys įgaliojimų netenka, jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą juo.
„Sąmoningo klaidinimo bruožų turintys veiksmai nedera su etikos principais ir kelia abejones dėl nepriekaištingos VRK nario reputacijos. Nesuprantama, kaip taip gali elgtis asmuo, užimantis tokias atsakingas ir išskirtinų moralinių savybių reikalaujančias pareigas“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
V. Semeška tokį „valstiečių“ žingsnį sako esant susidorojimu su neparankiu VRK nariu, o kaltinimus kaidingai nurodžius biografijos faktus neigia.
„Pirmiausia tai vertinu kaip politinę kovą, kuri persimetė į Seimą, „valstiečiai“ sujudo, matyt, mano veikla VRK juos neypatingai tenkina. Principingai vertinu VRK pirmininkės vienasmenius sprendimus, prašau ištirti tam tikrus galimus pažeidimus, tai nenustebino, kad „valstiečiai“ norėtų atsikratyti tokiu nepatogiu VRK nariu“, – BNS situaciją komentavo V. Semeška.
Anot LVŽS pranešimo, 2017 metų rugsėjo 11 dienos Seimui pateiktoje biografijoje, grafoje „išsilavinimas“ V. Semeška nurodė, kad 1979–1988 metais mokėsi Druskininkų vidurinėje mokykloje. 2015 metais kandidatuodamas į Druskininkų savivaldybės tarybą VRK pateiktoje anketoje, grafose, kuriose pateikiama informacija dėl išsilavinimo, nurodė: „Vidurinis Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla džiazinis fortepijonas“; Vidurinis Druskininkų vidurinė mokykla […] Aukštasis Goethe-Institut Duisburg, Vokietija, vokiečių kalba“.
„Valstiečiai“ pranešime teigia, jog prokuratūra yra nustačiusi, kad V. Semeška nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo. Konservatorius savo ruožtu tvirtina, kad prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo išsilavinimo.
„Valstiečių“ teigimu, Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 metų birželio 19 dienos nutarime pažymėta, kad V. Semešką priimant į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą „buvo pažeista imperatyvi Švietimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi stodamas į aukštesniąją mokyklą V. Semeška nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo“.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl aplinkybių, kaip V. Semeška buvo priimtas į aukštesniąją ekonomikos mokyklą, bet šis nutarimas apskųstas.
Anot jos, prokuratūra gavo Druskininkų savivaldybės komisijos pareiškimą, kuriame buvo iškeltos abejonės dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veiklos ir V. Semeškos įgyto išsilavinimo teisėtumo.
„Šiuo metu prokuratūra priėmė sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pavedus įvertinti, ar yra pagrindas ikiteisminį tyrimą. Šį sprendimą buvo pavesta priimti Alytaus apskrities VPK, tyrėjas priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – sakė E. Martinonienė.
Anot jos, pareiškime nurodytos aplinkybės – 1994 metų, ir bet kokiu atveju jau suėjęs senaties terminas. Prokuratūros atstovė taip pat patvirtino, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra apskųstas ir vyksta skundo nagrinėjimas.
Nutarime taip pat tvirtinama, kad konservatorius klaidingai nurodė ir buvusią darbovietę. Jis teigė 1997 – 2002 metais ėjęs įmonės „GU Baltic“ direktoriaus ir valdybos nario pareigas.
Tuo metu A. Širinskienė išsiaiškino, kad Juridinių asmenų registre nėra ir nebuvo registruotos tokios bendrovės, bet buvo įmonė UAB „Gretsch-Unitas Baltic“.
„Galimai siekdamas, kad Seimo nariai ir visuomenė nesužinotų apie neteisėtus ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, V. Semeška savo biografijoje nurodė neteisingą Vokietijos kapitalo įmonės UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ pavadinimą. Beje, ši įmonė iš V. Semeškos prisiteisė žalos atlyginimą, viršijantį 100 tūkst. litų. Turimomis žiniomis, V. Semeška yra turėjęs daug kitų teisminių ginčų“, – sakė A. Širinskienė.
VRK įstatymas numato, kad partijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, į VRK narius gali siūlyti asmenis, turinčius aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties.
