Tyrimai rodo, kad bazinių prekių krepšelis per metus pabrango keliais eurais, nepaisant valdžios pastangų pažaboti maisto produktų kainas. „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico tvirtinimu, pasitelkti kainų mažinimo įrankiai pasiteisinti negalėjo.
„Kai tik buvo pradėtas viešinti Vyriausybės ketinimas kovoti su kainomis, pigiausių prekių krepšelis drastiškai nukrito iki 51,74 euro, bet šių metų rugsėjį matėme, kad šis krepšelis paaugo iki 55,46 eurų, kas yra 7 proc. nuo praėjusių metų rugsėjo arba beveik 10 proc. nuo praėjusių metų gruodžio.
Paskelbus, kad bus kovojama, bet iš tiesų nekovojant, visi Vyriausybės ketinimai ką nors keisti ir kovoti su kainomis išblėso“, – sako kainų lyginimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
Kovoti su kainomis Vyriausybė bandė įvesdama maisto kuponų sistemą, kuri turėjo suteikti nuolaidas ūkininkų parduotuvėse. Ilgainiui idėjos atsisakyta, esą ji liko nesuprasta.
Anot A. Vizicko, kitą siekį pritraukti naujų rinkos žaidėjų ir apriboti milžinus bandoma įgyvendinti įvedant mokestį didiesiems prekybininkams.
„Esminės priemonės, kurios turėjo būti realizuotos su ta programa, visų pirma turėjo skatinti smulkų ir vidutinį verslą. Reikia skatinti ūkininkus, jų kooperaciją. Iš kitos pusės, įvesti tam tikrus reguliavimus ir kitiems didiesiems žaidėjams. Iš visų šių priemonių matyti, kad vienintelė priemonė, apie kurią dabar eina kalba, tai yra 1 proc. apyvartos mokestis“, – akcentuoja A. Vizickas.
Pasak specialisto, 1 proc. prekybos tinklų mokestis buvo viena iš priemonių diskriminuoti didžiuosius rinkos narius, tačiau, nesukūrus konkurencijos, ši diskriminacija turės neigiamą poveikį. „Ji bus tiesiog perkelta vartotojams“, – perspėja A. Vizickas.
Tačiau kai kurios plano priemonės pradėjo vykti. Konkurencijos taryba apribojo galimybes parduotuvėms šantažuoti tiekėjus, o Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuo šių metų gali griežčiau tikrinti prekybininkus.
Ž. Mauricas pripažįsta – kainų mažinimo plane buvo ir gerų siūlymų, tačiau kova su kainomis nepasiteisino. Jo teigimu, tą buvo galima nuspėti.
„Didelė dalis iniciatyvų nebuvo įgyvendintos, o tos, kurios buvo, buvo labiau kosmetinės. Kai kurios iš jų ėjo teisinga kryptimi, bet esminių pokyčių tai negalėjo turėti ir neturėjo. Prieš paskelbiant karą su maisto kainomis aš sakiau, kad jis neturės reikšmingo poveikio arba netgi turės neigiamą poveikį, kas galimai ir nutiko.
Neigiamos pasekmės galbūt ne taip ir jaučiamos: padidėjo biurokratinė našta, nes daug darbuotojų dirbo prie šitų iniciatyvų. Jeigu, tarkime, būtų įdiegtos brangios sistemos, tokios kaip vaučerių sistema, mokesčių mokėtojams tai būtų kainavę papildomai“, – aiškina ekonomistas.
Ekspertai sako, kad kainų augimą pirmiausiai galima pažaboti skatinant smulkiuosius ir vidutinius verslininkus, mažinant biurokratiją bei sudarant sąlygas mažiesiems prekiauti produkcija be tarpininkų.
