Konservatoriams siūlant atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos, įtvirtinant Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimą per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), socialdemokratų ir demokratų atstovai sako, kad šią iniciatyvą galima svarstyti, bet tai nėra būtinybė.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia nematąs prasmės pasirašyti jokių susitarimų, nes esą vėliau jų nesilaikoma.
„Manau, kad galima diskutuoti apie tai, bet tai nėra būtinybė“, – BNS sakė pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.
„Manau, kad kuo daugiau turėsime įrankių, kurie mažina įtampą ir didina susikalbėjimą tarp partijų, yra gerai“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas.
Anot jo, valstybė juda link kito gynybos finansavimo masto nei kalbėta anksčiau, todėl sutarimas šiuo klausimu būtų vertingas. Kita vertus, komiteto vadovas pabrėžė, kad mandatas ieškoti gynybos finansavimo šaltinių suteiktas premjerui Gintautui Paluckui.
„Turime suprasti, kad einame į visiškai kitą gynybos finansavimo mastą. Kitas mastas įpareigoja siekti kuo didesnės vienybės. Tikiu, kad kuo daugiau vienybės rasime šiais klausimais, tuo įtikinamiau atrodys tie skaičiai, tuo praktiškesnis bus jų įgyvendinimas, tuo mažiau nesutarimų kels ateityje“, – tvirtino G. Jeglinskas.
„Valstybės gynimo taryboje kalbėjome bendrai apie poreikį, kokios yra grėsmės, ir kad jas atlieptume turime didinti biudžetą. Tai užduotis ir premjerui eiti su finansų ministru ieškoti tų šaltinių, tvarių šaltinių, ilgalaikių šaltinių, kad tai įgyvendintume“, – pridūrė jis.
Pasak NSGK vadovo, VGT nariai vienbalsiai sutarė, kad gynybai reikia skirti 5,5–6 proc. BVP.
„Jeigu dar bus paantrinta partijų susitarimu, tada galbūt išvengtume, kad po ketverių metų keičiantis valdžiai nekiltų klausimų“, – svarstė G. Jeglinskas.
J. Oleko teigimu, prieš trejus metus pasirašytas partijų susitarimas praktiškai įgyvendintas, jo atnaujinti nelabai yra prasmės.
„Galvočiau, gal reikia pakviesti diskusijoms didesnį ratą, ne tik politikus, bet ir, sakykime, profesines sąjungas, darbuotojų organizacijas, verslo organizacijas, visuomenę ir parodyti politinę lyderystę“, – BNS sakė socialdemokratas.
Jis pabrėžė, kad išlaidas krašto apsaugai būtina didinti, jog galėtų veikti socialinės, sveikatos, kultūros, švietimo ir kitos sritys, o ieškant finansavimo šaltinių, reikalingas visuomenės pritarimas.
„Turbūt vien skolinimosi, europinių lėšų tikrai nepakaks, reikės ir mokestinių pakeitimų, čia būtų gerai neįsivelti į per dideles diskusijas ir neužgožti pagrindinio tikslo – taikos“, – BNS kalbėjo J. Olekas.
„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis antradienį BNS sakė nematąs pagrindo atnaujinti esamo susitarimo, nes jis nėra vykdomas.
„Ten aiškiai nurodyti procentai, nurodyti prioritetai, bet, kaip matome, tas susitarimas visiškai neegzistuoja, kas ką nori, tas tokius procentus siūlo. Nežinau, koks tikslas daryti tokius susitarimus, jeigu jų nesilaikoma“, – tvirtino jis.
Politikas pabrėžė esąs prieš išlaidų gynybai didinimą iki 5–6 proc. BVP, nes šis esąs nepagrįstas ir ekonomiškai nepaskaičiuotas.
„Po penktadienio nesuprantame, kas čia darosi, džiazas eina jau trečia diena ir, panašu, kad niekas nenori sustabdyti to džiazo. (…) Tauta tiek įpykusi, tiek suirzusi, kad nėra susitikimo, kad tas klausimas nebūtų žmonių lūpose. Tai nenormalu“, – teigė R. Žemaitaitis.
Penktadienį VGT priėmė sprendimą per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP.
Antradienį susirinkęs opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo nutarė kreiptis į socialdemokratus dėl gynybos susitarimo atnaujinimo, atsižvelgiant į naujausius sprendimus.
Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.
Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.
Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.
Pernai birželį Seimas priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. BVP. Vienu procentiniu punktu iki 16 proc. padidintas pelno mokesčio tarifas, mažoms įmonėms – vienu punktu iki 6 proc., alkoholio, rūkalų ir kuro akcizai, priimtas Gynybos fondo įstatymas.
Į Gynybos fondą šiais metais turi būti pervesta 4,1 proc. iš akcizų gautų pajamų, 7,1 proc. – 2026 metais, o 7,4 proc. – 2027 metais ir vėliau.
Tačiau praėjusią savaitę VGT sutarė, kad būtina išlaidas krašto apsaugai didinti dar labiau, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.
Sutarta nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP. Premjeras Gintautas Paluckas kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas, tačiau pabrėžia, jog dalį tam reikalingų lėšų tikimasi padengti skolintais europiniais pinigais.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
