Astigmatizmas – tai ne akių liga, o gana dažnai pasitaikanti refrakcijos, akies gebėjimo laužti šviesos spindulius, yda. Dėl jos matomas vaizdas dažnai gali atrodyti iškreiptas, miglotas arba neryškus. Tiesa, nežymi šios būklės forma gali pasireikšti didelei daliai žmonių, kurie kasdienybėje to net nepastebi. Visgi, kai astigmatizmas yra didesnio laipsnio ir sukelia diskomfortą, jį svarbu koreguoti, kadangi to nepadarius, būklė ne tik gali progresuoti, bet ir sukelti kitokių savijautos pablogėjimų. Plačiau apie astigmatizmą ir jo koregavimo būdus pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Rasa Paulavičienė.
„Mokslinių šaltinių duomenimis, ši yda pasireiškia kas šeštam žmogui. Dažnu atveju astigmatizmas būna nedidelio laipsnio, vadinamas fiziologiniu, kai pokytis yra iki 0,5 dioptrijos ir neturi įtakos matymo pablogėjimui. Visgi, net apie 30 proc. gyventojų turi didesnį nei 0,5 dioptrijos astigmatizmą, kai matymas tampa neryškus ir išsiliejęs“, – pasakoja R. Paulavičienė.
Kodėl atsiranda astigmatizmas?
Astigmatizmas priklauso nuo tam tikrų mūsų akies struktūrų – ragenos ir lęšiuko, kurie laužia šviesos spindulius.
„Esant šiai būklei, spinduliai skirtingose plokštumose yra laužiami nevienodai: horizontalioje vienaip, vertikalioje – kitaip, pavyzdžiui, vaizdas yra aiškiai fokusuojamas, kai į tinklainę spinduliai laužiami horizontalioje plokštumoje, bet vertikalioje plokštumoje spinduliai susikerta prieš tinklainę arba už jos, todėl objektai gali atrodyti ištempti vienoje plokštumoje, o kitoje – suploti, neryškūs, išsilieję, iškraipyti ar su šešėliu“, – pažymi gydytoja oftalmologė.
Astigmatizmas gali būti taisyklingas arba netaisyklingas. Taisyklingas: prigimtinis ir dažniausiai paveldimas, o netaisyklingu atveju, sutrikimas atsiranda dėl tam tikrų ligų, pavyzdžiui, ragenos randų, tada spindulys laužiamas toje pačioje plokštumoje skirtingose vietose. Tokiais atvejais, kai ši būklė išsivysto palaipsniui, dažniausiai kartu atsiranda ir trumparegystė ar toliaregystė. Išskiriami trys astigmatizmo tipai:
- miopinis, kuris pasireiškia trumparegyste;
- hipermetropinis, pasireiškiantis toliaregyste;
- mišrus, kuris pasireiškia ir trumparegyste, ir toliaregyste.
Verta atkreipti dėmesį, kad jauname amžiuje dažniausiai pasitaikantis astigmatizmas kyla dėl netaisyklingos ragenos formos. Ragena, kuri įprastai yra taisyklingos formos ir simetriška, astigmatizmo atveju pakinta – viena jos dalis tampa labiau išlenkta nei kita. Tada pro ją praėję šviesos spinduliai yra nevienodai laužiami ir fokusuojami tinklainėje.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Anot gydytojos oftalmologės, nežymų, iki 0,5 dioptrijų astigmatizmą praktiškai turi kiekvienas žmogus, tačiau jo nejaučia. Net jei ši būklė yra didesnio laipsnio, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl koreguoti esamą refrakcijos ydą reikėtų tada, kai pacientui tai pradeda kelti diskomfortą.
„Astigmatizmą turintiems asmenims dažnai norisi prisimerkti, kad išgautų reikalingą ryškumą. Dėl to gali atsirasti akių nuovargis ir įtampa. Be to, kai pasireiškia stipresnė šios ydos forma, gali net kilti galvos skausmai bei bendras nuovargis“, – atkreipia dėmesį R. Paulavičienė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad refrakcija dėl nuolatinės įtampos gali sukelti ir akies vokų problemų. Tokiais atvejais būklę verta koreguoti, kad pacientui pavyktų vaizdą matyti tinkamu ryškumu.
Kaip ši problema yra koreguojama?
Astigmatizmas nustatomas apsilankius pas gydytoją oftalmologą ir atlikus nesudėtingus bendruosius akių bei regėjimo tyrimus. Patvirtinus diagnozę, pacientams naudinga reguliariai lankytis pas specialistą, nes būklė gali progresuoti. Taip pat vertėtų žinoti, kad ši yda gali būti koreguojama specialiais cilindriniais akiniais, toriniais kontaktiniais lęšiais arba atliekant refrakcijos operaciją.
„Pacientui, kuriam patvirtintas astigmatizmas, dažniausiai parenkami individualūs akiniai, pritaikyti prie būtent jo akyje laužiamo spindulio kampo. Tiesa, kartais šią ydą turintiems asmenims sunku priprasti prie akinių ir jie jaučia nepatogumą, primenantį apsvaigimą. Dėl to svarbu astigmatizmą pradėti koreguoti kuo anksčiau, nes vaikų smegenys prie vaizdo korekcijų pripranta greičiau“, – pažymi gydytoja oftalmologė.
Tiesa, akiniai ir kontaktiniai lęšiai neretai gali būti tik laikina pagalba, nes nepašalina regėjimo sutrikimo bei jo priežasčių. Tokiais atvejais astigmatizmą gydyti galima atlikus operaciją, o vienas pažangiausių gydymo metodų – korekcija eksimeriniu lazeriu. Šiais laikais pažangios lazerinės technologijos leidžia astigmatizmą koreguoti greitai, saugiai ir nesukeliant diskomforto.
