Vairuotojų laukia dar viena naujiena – Sveikatos apsaugos ministerijoje vyksta svarstymai, jog kas penkerius metus būtų privaloma išklausyti pirmosios pagalbos kursus. Ekspertai sakė, jog pakartotiniai mokymai būtų naudingi, tačiau reikia nutarti, kokia jų trukmė.
Kol kas mokymai – tik prieš pradedant vairuoti
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Viktorija Buzytė LNK sakė, jog vairuotojai galėtų pakartoti pirmosios pagalbos mokymus kas penkerius metus. Ministerija LRT.lt patvirtino, jog šiuo klausimu dėl pagalbos kursų vairuotojams kartojimo, laikotarpio, turinio ir numatomų pasekmių ministerijoje vyksta svarstymai.
„Privalomuosius pirmosios pagalbos mokymus turi teisę organizuoti tik fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją visuomenės sveikatos priežiūros veiklai, atitinkamą išsilavinimą (…) ir turintis [tinkamas] priemones ir įrangą“, – teigė SAM.
Pasak ministerijos, AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojai privalo išklausyti 8 valandų mokymus pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą tik prieš pradėdami vairuoti, o vėlesnis mokymų kartojimas kol kas nenumatytas.
„Privalomuosius pirmosios pagalbos mokymus vykdantis asmuo praktiniams užsiėmimams (pratyboms) ir užduotims atlikti turi skirti ne mažiau kaip 60 proc. privalomojo pirmosios pagalbos mokymo trukmės. Privalomuosius pirmosios pagalbos mokymus baigusiems asmenims Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas išduodamas tik tuo atveju, jeigu yra išlaikomas teorinių žinių testas ir gaunamas teigiamas praktinės užduoties įvertinimas“, – teigė SAM.
Tikrina kursų kokybę
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) LRT.lt pateiktame komentare nurodė, jog centro pareigūnai 30 proc. licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlieka patys, stebėdami mokymo ir atestavimo procesą.
„Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ypač efektyvi priemonė, kai pateikiamas skundas ir faktus pagrindžianti informacija (mokymo kursų data, pažymėjimo data ir numeris, filmuota medžiaga, įrodanti fiktyvius mokymus)“, – rašė įstaiga.
Teigiama, jog kiekvienas išmokęs teisingai teikti pirmąją pagalbą, manytina, nedvejodamas suteiks reikalingą pagalbą, nesupanikuos, nežinodamas, kurias priemones ir kaip panaudoti, bijodamas pakenkti.
„NVSC nuomone, norint atsakyti, ar būtų reikalinga, kad B kategorijos vairuotojai pirmosios pagalbos įgūdžius ir žinias atnaujintų kas 5 metus, reikėtų vadovautis pagrįstais duomenimis, įrodančiais, kad būtent po tiek laiko vairuotojų įgūdžiai ir žinios yra sumažėjusios, pasimiršusios“, – akcentuota komentare.
Kursus lanko ir norintys prisiminti įgūdžius
Utenoje įsikūręs vairavimo instruktorius Aurimas Grockis LRT.lt sakė, jog, jo nuomone, pirmosios pagalbos kursus atnaujinti reikėtų tada, kai yra atliekama medicininė patikra.
„Kai jaunimui, tarkime, suteikiama pažyma dešimčiai metų, tai kartu reikėtų pabaigti [pirmosios pagalbos] kursus. Kai pasibaigtų kursų ir sveikatos pažymos galiojimas, reikėtų vėl papildomai eiti į kursus, kad atnaujintų pirmos pagalbos užsiėmimus. Kuo vyresnis žmogus, tuo reikėtų, mano nuomone, [kursus] lankyti dažniau“, – kalbėjo instruktorius.
Anot jo, pakartotinis pirmosios pagalbos kursas galėtų būti ne toks ilgas, kaip vyksta pats pirmasis – pavyzdžiui, nuo 15 minučių iki valandos.
„Bent jau supažindinti, priminti, kaip žaizdą sutvarstyti ir panašiai. (…) Ne kiekvienas iš mūsų iš tikrųjų išdrįstų prieiti ir daryti dirbtinį kvėpavimą ar tvarstyti žaizdas. Tai yra specialistų reikalas, bet kaip sustabdyti ir sumažinti skausmą, tai tikrai, manau, turi mokėti kiekvienas“, – teigė pašnekovas.
Pasak A. Grockio, jo vairavimo mokykloje vyksta pirmosios pagalbos kursai, kai yra surenkama grupė.
„Ateina medikas su manekenais, tvarsčiais. Užsiėmimai vyksta iki 4 valandų. Žinoma, yra didelis susidomėjimas – ateina ir tie, kurie yra praradę teisę vairuoti, nori prasitęsti, būna, netgi ateina žmonės papildomai [lankyti] tuos kursus, užsirašo norėdami prisiminti, nes girdėjo, kad kelyje visokių nuotykių atsitinka“, – kalbėjo vairavimo instruktorius.
Jo teigimu, mokymų kokybė priklauso nuo to, kaip yra pateikiama medžiaga: su pavyzdžiais, filmuota medžiaga ir kt.
„Rodoma, kaip manekenui daromas dirbtinis kvėpavimas, kaip krūtinė sulaužoma, jei daromas neteisingas pūtimas, spaudimas. (…) [Mokymų] kaina svyruoja nuo 10 iki 25 eurų, tai priklauso nuo gydytojo, kaip jis įvertina paslaugas“, – kalbėjo pašnekovas.
Instruktoriaus manymu, turniketą ir vaistinėlės naudojimą reikėtų įtraukti į pirmosios pagalbos kursus, kad žinotų, kaip reikėtų teisingai užveržti, uždėti tvarstį, dezinfekuoti žaizdą.
„Jeigu su vaistinėle [mokymų dalyviai] bus supažindinti pirmosios pagalbos kursuose, manau, ateityje tikrai nebus problemų. Šiuo metu mokiniai yra smalsūs, jie stengiasi įsisavinti ir kam įdomu, tai, manau, mokės bet kokiu atveju. Nereikia iš tikrųjų bijoti, ar aš pakenksiu – nemanau, kad pakenksime, tikrai blogiau nepadarysime. Reikia mokėti užveržti turniketą, parašyti datą, kada buvo uždėtas ir užspaustas, jokių problemų dėl to nėra. Mano nuomone, reikia žinoti, kaip elgtis“, – sakė A. Grockis.
Bijo padėti, kad nepakenktų
Vairavimo instruktorius Dovydas Eiza tvirtina teigiamai vertinantis mintį, kad galėtų būti pakartojami pirmosios pagalbos kursai kas penkerius metus.
„Tik galėtų būti tie kursai, tiesą sakant, geri. Manau, kad reikėtų, jog truktų ilgiau – 2–3 valandas, kad galėtų manekeną pagaivinti, kokią nors žaizdą užrišti ir panašiai, nes kai atsitinka koks įvykis, reikia čia ir dabar viską daryti, žmonės dažniausiai nemoka. Dabar tie kursai realiai yra formalumas“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, yra žmonių, kurie bijo, mano, jog geriau nusisuks, nes tai jo neliečia.
„Kitas žmogus gali į teismą paduoti, visko būna. Yra teisinė sistema, tai gali užsirauti, jei ką nors ne taip padarysi – nesi medikas, atrodė, kad reikėjo taip, o reikėjo kažkaip kitaip. Bijo ir dėl savęs – tu norėjai padėti, bet pakenkei žmogui. Daug žmonių nepasitiki savimi“, – svarstė vairavimo instruktorius.
Pasak pašnekovo, nagrinėjant vaistinėlę, reikėtų kiekvieną daiktą išsamiai pademonstruoti: kas, kur, kaip ir kada naudojama.
„Šiaip ir teorijos egzaminas „Regitroje“ galėtų būti kas penkerius metus. Teorija tai tragedija, žmonės užmiršta. (…) Bet koks mokslas atnaujinti žinias tikrai nebūtų problema, tiesiog kiekvienam reikėtų skirti laiko“, – kalbėjo D. Eiza.
Turi žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą
Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas LRT.lt teigė, jog iš vienos pusės pritaria, kad gyventojams reikėtų atnaujintų pirmosios pagalbos kursų žinias.
„Pavyzdžiui, jeigu dabar paklausčiau, kokiu principu reikia atlikti dirbtinį kvėpavimą, kiek įpūtimų, kiek širdies masažo – turbūt nedaugelis tai pasakytų. Antras dalykas – aš su mokiniais šnekėdamas visada paklausiu, kaip reikėtų atlikti širdies masažą. Tai visada didžioji dalis parodo kaip per filmus: atlenktos alkūnės, visa kita, kur nieko nepadarysi. Kai nueini pas medikus profesionalus, kurie, tarkime, tau parodo, moko su manekenu, kaip reikia daryti, pasirodo, visiškai ne tas supratimas buvo“, – teigė jis.
Anot jo, kursų minusas – pažymos niekas neišrašys už dyką, todėl bus papildomų išlaidų. Pasak eksperto, žinios vis tiek atsiperka.
„Man vieną kartą yra tekę suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį. Dar vienas atvejis nebuvo susijęs su eismo įvykiu, buvo namų aplinka, kai šeimos narei įvyko atviras kojos lūžis. Stebėjausi, kaip kiti puola į paniką ir nežino, ką daryti“, – prisiminė D. Kanapinskas.
Pasak pašnekovo, jis skeptiškai žvelgia į sprendimą, jog šiuo metu B kategorijos vairuotojų pirmosios pagalbos kursų pažyma galioja neribotą laiką.
„Aš manau, kad vairuotojas vis dėlto turėtų žinoti, kaip suteikti [pirmąją pagalbą], kaip sutvarstyti žaizdą – ar tikrai mes visi mokam ją sutvarstyti? Galiausiai vaistinėlėse turniketai atsirado – pavyzdžiui, aš esu to kirpimo, kai dar buvo vadinamieji žgutai, dabar yra turniketai su užrašais. Medikų klausinėjau, kaip juos būtų teisingiau naudoti, kiek užveržti. Aišku, informacijos internete netrūksta, kas nori, pasidomi“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis akcentavo, jog labai svarbu pažymėti, kada yra uždėta kraujavimą stabdanti priemonė.
„Kiek atsimenu, jei uždėdavo žgutą ir neužrašydavo laiko, kada jis uždėtas, tai būdavo atvejų, kai netgi amputavimo prireikdavo, čia turbūt prieš 20 metų. Tada, kaip suprantu, buvo nutarta atsisakyti šios kraujo stabdymo priemonės, bet dabar ji vėl atsirado, tik, aišku, gerokai tobulesnė“, – sakė D. Kanapinskas.
Eksperto teigimu, jis vienareikšmiškai už tai, kad žmonės nutikus nelaimei padėtų nukentėjusiems.
„Tik tiek, kad Baudžiamajame kodekse yra straipsnis, kuriame pasakyta, jog pirmosios pagalbos nesuteikimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, bet neteisingas suteikimas irgi lygiai tas pats. Tai turbūt per pirmosios pagalbos kursus kai kurie medikai tą dalyką pamini. Kartais žmonės pagalvoja: geriau praeisiu ir nieko čia nedarysiu, o gal to padarymo ir reikėjo, kad žmogų išgelbėtų arba palengvintų pasekmes. Mes nieko nežinom, kas gali būti, ar man pačiam, ar mamai, ar tėčiui, ar kitam artimajam, gali svetimas jiems norėti padėti ir pagelbės“, – teigė pašnekovas.
