„Vaikų linija“, pastebėjusi augantį vaikų ir paauglių kreipimųsi skaičių ir tai, kad sunkumai sudėtingėja, o slogūs jausmai stiprėja, ėmė nuosekliai didinti pagalbos pokalbiais internetu pasiekiamumą, o nuo ketvirtadienio atidaro dar vieną liniją.
„Natūralu, kad iškilus ekstremalioms situacijoms, norisi jas suvaldyti, o kai pajaučiame, kad daugelis dalykų tiesiogiai nuo mūsų nepriklauso, apima pasimetimas, bejėgiškumas ir nusivylimas. Dar pandemijos metu padaugėjo pokalbių su vaikais ir paaugliais, kuomet jie dalijosi skausmingomis patirtimis, kriziniais išgyvenimais, mintimis apie nenorą gyventi. Taip pat vis dažniau girdėjome vaikų pasakojimų apie rimtus iššūkius dėl nerimo sutrikimų ir depresyvios nuotaikos“, – sako „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė.
Reaguodama į šią situaciją „Vaikų linija“ pernai pailgino ir pokalbių internetu darbo laiką, ir budinčių linijų skaičius, taip pat pagausėjo nuotoliu konsultuojančių emocinės paramos savanorių. D. Baliulė pasakoja, kad su augančiu emocinės paramos internetiniais pokalbiais pasiekiamumu, ryškiai išaugo ir kreipimųsi skaičius – per 4 šių metų mėnesius jau atsiliepta į tiek pat pokalbių internetu, kiek per visus 2021 metus.
„Vis daugiau paauglių atranda „Vaikų linijos“ pagalbą pokalbiais internetu ir noriai kreipiasi ieškodami išklausymo, užtarimo ir palaikymo. Džiaugiamės, kad trumpėja laukimo laikas ir vis daugiau vaikų gali iškart patekti į pokalbius bei dalytis mintimis ir jausmais, kurie slegia, kelia daug streso ar nevilties“, – sako D. Baliulė.
Pranešime pažymima, kad per daugiau nei penkerius „Vaikų linijos“ pokalbių internetu gyvavimo metus, pokalbių su vaikais sudėtingumas ir intensyvumas išlieka toks pat – ir padidinus budinčių linijų skaičių, tylos pauzių nebūna, budėjimo metu nuo 17.00 iki 23.00 val. visos keturios „Vaikų linijos“ internetinių pokalbių linijos būna užimtos.
„Vienas pokalbis vidutiniškai trunka apie 40 minučių, taigi per vakarą įvyksta apie 20 konsultacijų ir nors pokalbiai vyksta intensyviai bei sudėtingomis temomis, vis dėlto norime pasidžiaugti, kad tyrinėdami ir atliepdami vaikų bei paauglių jausmams, jaučiame, kad jie patys vis dažniau noriai įsitraukia analizuodami savo jausmus, pastebi ir įvardija įvairias emocijas“, – džiaugiasi D. Baliulė.
