Kada ateina laikas vaikams turėti savų pinigų? Kaip susiję finansinis raštingumas ir laimė? Kokių klaidų daro tėvai, duodami vaikams per mažai arba per daug pinigų? O gal apie pinigus su jais išvis neverta kalbėti? „Verta! Tik kalbėdami ir juos mokydami užauginsime kritiškus ir savimi pasitikinčius vaikus“, – įsitikinusi finansininkė, projekto „Raising free kids“ įkūrėja, knygos ir žaidimo „Apie pinigus su vaikais“ autorė, trijų vaikų mama Lina Banytė-Surplienė.
Daugelis tėvų turi ambicijų užauginti laimingus, sėkmingus ir savimi pasitikinčius žmones. „Tačiau šiais laikais, kai gyvename pertekliaus visuomenėje, vaikai dažnai nevertina to, ką turi. Jie nesupranta, kiek reikia įdėti pastangų, todėl natūralu, kad tėvai nerimauja – kaip ugdyti vaikus finansiškai, kad jie turėtų tikslą ir norėtų jo siekti, kad būtų pasiruošę ateities pasauliui“, – sako L. Banytė-Surplienė. Jos knyga „Apie pinigus su vaikais: paprasti patarimai tėvams, kaip paruošti vaiką ateities pasauliui“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, gali tapti įrankiu kurti savą šeimos finansinio raštingumo sistemą.
„Kartais atrodo, kad pinigus reikia skaičiuoti tik bankininkams ir finansininkams, tačiau įgūdžiai valdyti pinigus tikrai pravers ir rašytojui, ir sportininkui, ir statybininkui. Šie įgūdžiai kuria ne tik saugumo jausmą, bet ir pagrindą, leidžiantį vaikams siekti gyvenimo tikslų bei svajonių“, – įsitikinusi knygos autorė.
Finansiniu raštingumu L. Banytė-Surplienė vadina įgūdžius, leidžiančius žmogui priimti efektyvius finansinius sprendimus, nuo kurių priklauso gyvenimas ateityje. „Reikia suprasti, kad pinigai yra galinga mokymo priemonė, galinti užauginti ir savanaudžius materialistus, egoistus, ir itin bendruomeniškus, savimi pasitikinčius žmones, kuriems rūpi esantieji šalia“, – sako.
Lektorė įsitikinusi, kad itin svarbu, kokias vertybes vaikams perduos tėvai, Jei patys nešioja prabangius laikrodžius ir telefonus, jei pyksta ant kaimyno, kad šis išvyko atostogų į Tenerifę, o jie negali, jei namuose kalba tik apie pinigus ir tai, kaip jų prikaupti, tai ir jų vaikai elgsis taip pat, – jie juk viską mato ir girdi.
„Visai kitokį žmogų užauginsime, jei vaikams akcentuosime ne turtus, o laisvę ir galimybes, kurių suteikia pinigai“, – teigia L. Banytė-Surplienė ir sako, kad su vaikais apie pinigus kalbėtis galima jau nuo trejų. Nuo šešerių jiems galima reguliariai duoti kišenpinigių, ugdyti finansines atsakomybes. Kuo vaikas didesnis, tuo tėvams daugiau reikės keisti jau susiformavusius įpročių.
Tačiau mokytis – niekada ne vėlu. Tai gali daryti ir tėvai, ir mokytojai. Vilniaus Šiaurės licėjaus mokykla praėjusiais metais kartu su mobiliąja programėle „Poklet“ perėjo finansinio raštingumo kursą 5–9 klasių mokiniams. Moksleiviai gavo asmenines banko korteles, kuriose galėjo kaupti savo kišenpinigius. Programėlė jiems leido valdyti savo pinigus ir daugiau sužinoti apie tai, kaip pinigai uždirbami ir leidžiami, taupomi ir investuojami. Viena iš baigiamųjų kurso temų buvo dalijimasis. Per kursą sutaupytų pinigų dalį vaikai aukojo labdaringai organizacijai ar kilniam projektui, kuriuos patys išsirinko.
„Šiaurės licėjaus pradinukai ekonomikos ir verslumo mokosi integruojant pasaulio pažinimo, matematikos, anglų kalbos ir kitų dalykų pamokas. Pavyzdžiui, sujungiant pasaulio pažinimo ir matematikos veiklas, vaikai lankosi turguje, atlieka prekių kainų vertinimo tyrimą, skaičiuoja, kiek per vieną apsipirkimą turguje galima sutaupyti, ieškant pigesnių produktų“, –pasakoja mokyklos ugdymo strategijos vadovas Albertas Lakštauskas.
Šiaurės licėjuje apsilankiusi knygos „Apie pinigus su vaikais“ autorė L. Banytė-Surplienė su moksleiviais diskutavo apie pinigus. „Vaikų klausimai gerai atspindi žinių spragas ir padeda suprasti, kaip vaikai mąsto“, – po diskusijos kalbėjo finansinio raštingumo mokytoja. Pateikiame įdomiausius vaikų klausimus, kuriuos jie uždavė L. Banytei-Surplienei. Galbūt atsakymuose tėvai ras įkvėpimo, kaip apie pinigus su vaikais kalbėtis namuose.
Ar įsivaizduojate pasaulį be pinigų?
Šiuolaikinį pasaulį be pinigų įsivaizduoti yra sunku. Būtent todėl, kad pinigai yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, reikėtų mokytis su jais elgtis nuo mažumės. Jei to nedarome, vadinasi, ignoruojame vieną iš esminių gyvenimo dalių. Būtų panašu, jei visiškai neskirtume dėmesio sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis ir panašiai.
Pinigai geri ar blogi?
O kaip atrodo jums? Iš tiesų pinigai nėra nei geri, nei blogi. Tačiau su jais galime nuveikti ką nors gero ir ką nors blogo, pavyzdžiui, paaukoti seneliams arba nusipirkti svaigalų. Nuo mūsų poelgio priklauso arba atrodo, kad pinigai tapo blogi arba geri.
Taip pat svarbu suprasti, kad pinigai suteikia laisvę rinktis. Knygoje „Pinigų psichologija“ rašoma, kad „aukščiausia turto forma – turėti galimybę nubudus kas rytą pasakyti: „Šiandien galėsiu daryti tai, ką noriu.“ Žmonės nori tapti turtingesni, kad būtų laimingesni. Laimė yra sudėtinga tema, nes visi yra skirtingi. Tačiau jei egzistuoja bendras laimės vardiklis – universalūs džiaugsmo degalai, tai yra žmonių noras kontroliuoti savo gyvenimą. Galimybė daryti tai, ką norite, kada norite, su kuo norite ir kiek norite, yra neįkainojama. Tai didžiausi iš pinigų gaunami dividendai.“
Kas šiandien laimi – virtualūs ar grynieji pinigai? Kokius labiau mėgstate jūs?
Šiandien kovą laimi virtualūs pinigai. Virtualius pinigus labiau mėgstu ir aš, nes manau, kad jie – pasaulio ateitis. Virtualūs pinigai, be abejo, turi ir pliusų, ir minusų. Juos lengva skaičiuoti, jei turi telefone įdiegtą programėlę, lengva pervesti. Minusas – tyrimai rodo, kad virtualių pinigų žmonės išleidžia daugiau nei grynųjų. Kaip jau kalbėjome, grynųjų pinigų pasaulyje mažėja, todėl itin svarbu nuo mažens vaikus mokyti su virtualiais pinigais elgtis atsakingai.
Kodėl rašote apie pinigus?
Todėl, kad jie yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, o daug žmonių tai tiesiog pamiršta. Tėvai dažnai sako, kad vaikai su pinigais išmoks elgtis patys, kai užaugs. Bet įsivaizduokite, kokį pranašumą turės vaikas, savarankišką gyvenimą pradėjęs jau turėdamas 12 metų finansinio raštingumo patirtį!
Kaip geriausia taupyti pinigus mums, vaikams?
Arba įsigyti atskirą taupyklę, arba atsidaryti atskirą banko sąskaitą. Tuomet pinigai nesusimaišo.
Nuo ko siūlote pradėti taupymą?
Nusipirkti taupyklę arba atsidaryti naują sąskaitą. Tai – pirmasis žingsnis, bet svarbu paminėti, kad neužtenka vien taupyti, reikia mokytis pinigus protingai išleisti, – nepirkti visko, kai tik užsimano, investuoti, o pirmiausia – uždirbti!
Kad išmoktumėte svarbiausias pamokas apie pinigų valdymą, siūlau patiems pradėti pokalbius su tėvais – užduoti jiems klausimus, kurie jus domina. Tam gali būti naudingos ir diskusijų kortelės „Apie pinigus su vaikais“.
Kiek vaikams per metus įmanoma sutaupyti?
Priklauso nuo to, kiek jie gauna kišenpinigių iš tėvų, senelių ar draugų per gimtadienius. Mano patarimas tėvams – duoti tiek kišenpinigių vaikams, kiek perleidžiate atsakomybių, – ir jokiu būdu neduoti pinigų dėl to, kad visi duoda! Taip pat priklauso ir nuo to, kiek ir kam pinigai leidžiami. Manau, kad tikrai galima sutaupyti porą šimtų eurų per metus. O už porą šimtų eurų jau galima arba nusipirkti kokį nors didesnį daiktą, arba juos investuoti, kad uždirbtų daugiau pinigų. Kitaip sakant, pasodinti pinigų medį.
Ką daryti, kai labai norisi išleisti pinigus?
Jei labai norisi, siūlyčiau skirti dalį savo pinigų išlaidoms. Na, tarkime, turite sutaupę 10 eurų ir labai norite juos išleisti, nusipirkti kokį nors žaislą. Geriau būtų su savimi susitarti, kad galite sau kažką nusipirkti už 1 ar 2 eurus. Taip numalšinsite savo troškimą pirkti, bet kartu ir toliau galėsite sėkmingai taupyti.
Kodėl pinigai nuvertėja?
Todėl, kad viskas brangsta ir už tą pačią pinigų sumą galite nusipirkti vis mažiau.
Ką geriausia pirkti už pinigus, kad jie nenuvertėtų?
Geriausia juos investuoti. Tačiau investavimas nėra labai paprasta tema. Kad ją perprastumėte, siūlau pradėti nuo įvairių investavimo žaidimų – pavyzdžiui, klasikinis „Monopolis“. Paskui galite susitarti su tėvais, kad investuosite pas juos, tai yra duosite jiems dalį savo pinigų, o jie jums mokės palūkanas. Galite naudoti programėlę telefone – nustačius per savaitę mokamas palūkanas, programėlė automatiškai suskaičiuoja, kiek vaikui pervesti pinigų, jei investavimo sąskaitoje, pavyzdžiui, 10 eurų.
Ar jums patinka žaidimai, kuriuose žaidžiama su pinigais?
Taip, šimtu procentų – taip! Vienas geriausių yra klasikinis žaidimas „Monopolis“, taip pat mes su vaikais žaidžiame „Gyvenimo žaidimą“ ir „Pinigų srautą“.
Kodėl parašėte šią knygą?
Labai norėjau pagrindines mintis apie vaikus ir pinigus perteikti platesniam žmonių ratui.
Kodėl iš knygos sukūrėte žaidimą?
Neužtenka tik knygą perskaityti, reikia ir pritaikyti tai, ką perskaitei. Diskusijų kortelės „Apie pinigus su vaikais“ padeda geriau perprasti knygos mintis.
Ar rašydama knygą naudojote automatinį teksto taisymą?
Taip, žinoma. Kiekvienas darome klaidų, o automatinis teksto taisymas leidžia sumažinti jų skaičių.
Kodėl manote, kad su vaikais reikia kalbėti apie pinigus? O gal mes viską žinome?
Nė vienas iš mūsų visko nežinome. Jei tėvai nekalba su vaikais apie pinigus, informaciją juk gaunate iš kitų vietų, kurios ne visada yra patikimos, – draugai ar internetas. Tad kalbėti su vaikais apie pinigus – tėvų pareiga.
