Atstatant Rusijos vykdomo karo sugriautą Ukrainą šalis ir Europos Sąjungos (ES) narės turi stiprinti verslo ir bendrovių ryšius, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius.
„Idėja čia labai paprasta – plėtoti ryšius tarp ES ir Ukrainos verslo įmonių, tarp privačių bendrovių, kurios ateityje dirbs atstatant Ukrainą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys V. Sinkevičius.
Šią savaitę Vilniuje EK surengė aukšto lygio konferenciją dėl ekologinio Ukrainos atgaivinimo – joje aptariama ES siūloma 50 mlrd. eurų parama Ukrainos atstatymui 2024-2027 metais ir „Bauhaus-Phoenix“ iniciatyvos.
V. Sinkevičiaus teigimu, joje kalbama apie Europos miestus, kurie jau įgyvendino inovatyvius sprendimus Ukrainoje, bendrą verslo darbą ir pagalbą Ukrainai.
Ukrainos aplinkosaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Striletsas teigė, kad šalies ekologinė situacija šiuo metu yra itin problematiška.
„Šiandien jau užfiksavome daugiau kaip 2,9 tūkst. aplinkosauginių nusikaltimų, ekocido faktų, o žala siekia daugiau kaip 56,7 mlrd. eurų. Šiandien turime didžiulę teritoriją, kuri yra užminuota, beveik trečdalis Ukrainos teritorijos yra užminuota“, – žurnalistams sakė R. Striletsas.
V. Sinkevičiaus teigimu, Ukraina dabar turi puikią galimybę sugriautus pastatus atstatyti pagal aukščiausius standartus.
„Ką mes su šia konferencija norime pabrėžti, tai, kad jau išlaisvintos teritorijos turi galimybę įgyvendinti atstatymą, pirmiausia vaikų darželių, mokyklų, ligoninių atsižvelgiant į aukščiausius standartus energetinio efektyvumo standartizuojant projektus. (…) Mūsų gabiausi architektai dirba kartu su Ukrainos gabiausiais architektais ir jie kuria naujausius projektus, kurie atitiktų ne šiandien dieną, bet atitiktų ateitį“, – kalbėjo EK narys.
V. Sinkevičius taip pat pridūrė, kad Ukrainoje pirmiausia reikia sutvarkyti užminuotas vietoves.
„Gamtos atstatymas bus didelis iššūkis ir pirmiausia, ką aš akcentuočiau kalbant apie gamtos atstatymą, tai išminavimas Ukrainos. Ukrainos miškų, Ukrainos laukų, kas kelia didelę grėsmę pirmiausia civiliams gyventojams“, – sakė V. Sinkevičius.
EK duomenimis, žala Ukrainos miškams šiuo metu siekia apie 1,4 mlrd. eurų, sunaikinta beveik 500 vandentvarkos įrenginių, o šalis yra labiausiai užminuota visame pasaulyje.
