Išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Būsiu realistas – su dabartiniu finansavimu 2035 metai. 2035 metais įmanoma, kad pasiektume visišką kovinį pajėgumą, bet aš esu optimistas, kad politikai tikrai supranta reikšmę, kad tą mes turime turėti, tai tas finansavimas padidės“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė generolas.
Jis teigė, kad nedidinant finansavimo divizijos sukūrimas „nusitęs laike, o laikas nėra mūsų sąjungininkas“.
Pasak V. Rupšio, norint turėti šį karinį vienetą 2030-aisiais visiškai parengtą, ateinančių kelerių metų biudžetuose reikėtų numatyti didesnes išlaidas gynybai.
„2030 metais mes ją galėtume deklaruoti kaip kovojančią diviziją į NATO pajėgumų sąrašą. Dabar deklaruosime taip pat anksčiau, bet prašysime pagalbos iš Vakarų valstybių, mūsų sąjungininkių, kad remtų tam tikrais pajėgumais“, – sakė V. Rupšys.
„Aišku, reikia būti visiškai teisingiems, po 2030 metų atakos sraigtasparnių, kurie paprastai remia diviziją, neturėsime, (…) bet faktas, kad divizija kaip junginys galės veikti“, – pridūrė jis.
Kariuomenės vado minimi sąjungininkų pajėgumai galėtų apimti tolimosios artilerijos, raketinės artilerijos, žvalgybos vienetus.
Dalis ekspertų sako, kad Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai planuoja skirti 2,71 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Gegužės pradžioje Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Kariuomenė balandį patvirtino jau turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų ir artimiausiu metu planuojanti įsigyti daugiau karinės technikos, reikalingos šiam kariniam vienetui suformuoti.
Anksčiau manyta, kad manevriniai vienetai bus formuojami iš pėstininkų brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ bei rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“.
Vis tik kariuomenės vadas sako, kad divizijos struktūra yra peržiūrima, nes „Aukštaitijos“ brigadai anksčiau numatyta ginkluotė ir amunicija buvo išgabenta į Ukrainą šiai Rusijos invazijai besipriešinančiai valstybei paremti.
Generolo teigimu, dabar planuojama, kad trečioji divizijos brigada „kažkokiu metu būtų sąjungininkų brigada“.
„Žiūrint į vidutinio laikotarpio įsigijimo planus, nematome perspektyvos, kad mes taip imsime ir iki 2030 metų turėsime ginkluotę tai trečiai mūsų „Aukštaitijos“ brigadai“, – teigė V. Rupšys.
Divizija yra karinis vienetas, jį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.
