Atsinaujinus svarstymams dėl rusiškų mokyklų uždarymo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako jas matanti ne kaip grėsmę, o kaip galimybę ir pagalbą tautinių mažumų šeimoms.
„Mano galva, dabartiniame etape būtų svarbu ir Švietimo ministerijai skirti galbūt daugiau dėmesio tam, kad tautinių mažumų mokyklos galėtų būti tuo tiltu tarp žmonių, vaikų, atėjusių iš labai įvairių šeimų, kuriose įvairūs požiūriai į visuomenę. Tai gali tapti pagalba, o ne kaip tik grėsme. Aš tautinių mažumų mokyklas matau kaip galimybę, kaip didelę pagalbą, o ne kaip grėsmę“, – Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.
Anot jos, svarstant šį klausimą pirmiausia reikėtų įvardinti, kokią problemą mėginama išspręsti.
„Mokyklos, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis, man rodos, yra Lietuvos stiprybė. Tai, kad jos išsaugotos Lietuvoje, tai, kad joms skiriamas dėmesys, yra svarbu. Tai yra ilgesnis kelias integracijos, bet jis yra teisingas, jis yra tvarus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.
Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.
Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje.
