Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka su prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono mintimis, neva jos vedama partija turėjo galimybę tapti naujos Seimo daugumos dalimi ir išstumti „Nemuno aušrą“ už valdančiosios koalicijos ribų. Parlamento vicepirmininkė pabrėžia – ne liberalai, bet socialdemokratai nebuvo linkę ieškoti kompromisų ir derėtis dėl bendro darbo. Todėl vertindama Prezidentūros poziciją V. Čmilytė-Nielsen šaržuoja – galbūt šalies vadovo patarėjui pažadų besilaikanti partija „atrodo egzotiška“.
„Konkrečiai į pono Jansono pasisakymą galiu pasakyti – gal jam ir atrodo egzotiška, kad yra politinė jėga, kuri kitą dieną po rinkimų nepamiršta visų savo rinkiminių pažadų, bet liberalai nuosekliai laikėsi tam tikrų pozicijų, kalbant apie ekonomikos sritį, apie žmogaus teisių sritį. Ir mūsų laikysena nesikeitė nei kiek – nei prieš rinkimus, nei rinkimams jau įvykus“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Kitas dalykas, jeigu ponas Jansonas tikrai žinotų visus koalicijos formavimo užkulisius, tai tikriausiai žinotų ir tai, kad socialdemokratų derybos su liberalais neprasidėjo. Buvo pirmieji pokalbiai, kuomet buvo galima kalbėti apie kažkokias kompromisines pozicijas, tačiau socialdemokratai tuo momentu priėmė sprendimą, kad jiems yra patogiau dirbti su „Nemuno aušra“, – dėstė politikė.
Taip V. Čmilytė-Nielsen sureagavo į F. Jansono mintis, esą liberalai galėjo aktyviai sudalyvauti koalicijos formavime, jeigu tik būtų to norėję. Interviu Eltai metu šalies vadovo patarėjas atmetė buvusios Seimo pirmininkės pastabas, neva prezidentas per vėlai pasisakė apie besiformuojančią centro-kairės koaliciją. F. Jansonas leido suprasti – liberalai patys galėjo imtis iniciatyvos šiuo klausimu.
Parlamento vicepirmininkė akcentuoja – liberalai buvo linkę ieškoti sutarimo su socialdemokratais, tačiau būtent rinkimus laimėję kairieji laikėsi kitokios pozicijos.
„Sakyčiau, liberalai jaučia didžiulę atsakomybę – ir aš pati – prieš liberalius rinkėjus, kurie suteikia mandatą. Be jokios abejonės, mums rūpi Lietuvos ateitis ir Lietuvos reputacija, todėl iš principo buvome pasirengę kalbėti apie kažkokias kompromisines pozicijas. Bet, kaip ir esu sakiusi ir viešai, ir pokalbio su socialdemokratais metu – mes nepradėsime kalbėti apie postus, kol nematysime programinių nuostatų ir galimybės ieškoti kažkokio vidurio kelio. Tai šis pokalbis net nebuvo prasidėjęs“, – kalbėjo ji, nekeisdama nuomonės, jog prezidento žodis formuojant koaliciją buvo svarus.
„Viskas, ką darė liberalai – ir, manau, darė teisingai – tai išliko nuoseklūs savo rinkiminiams pažadams. Ir manau, kad tą būtina daryti ir darysime. Bet kad ponui Jansonui tai atrodo egzotiška dabartinėje politinėje realybėje – apmaudu“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad, nepaisant užsienio partnerių kritikos ir prieš rinkimus duotų pažadų, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) suformavo koaliciją su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tiesa, iš pradžių LSDP derėjosi dėl koalicijos ne su „aušriečiais“, bet su Ramūno Karbauskio vedamais „valstiečiais“.
Prezidentas Gitanas Nausėda LSDP sprendimą kviesti į koaliciją ir „Nemuno aušrą“ pavadino klaida bei patikino netvirtinsiantis partijai priklausančių „aušriečių“ kandidatų į Vyriausybę. Tiesa, tokią poziciją šalies vadovas išreiškė jau po to, kai buvo pasirašyta naujosios valdančiosios koalicijos sutartis.
Tuo metu kadenciją baigianti parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen teigė, jog šalies vadovas galėjo anksčiau ir aiškiau pasisakyti apie buriamą naująją centro-kairės koaliciją su „Nemuno aušra“. Jos manymu, suvokiant, jog R. Žemaitaičio vaidmuo daugumoje gali kelti reputacinių klausimų, tvirta prezidento pozicija būtų pravertusi.
