Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas.
„Jeigu numatyti papildomą skolinimosi teisę, tai manau, kad ir jau rengiant kitų metų biudžeto projekto patikslinimą, tokios papildomos skolinimosi teisės bus jau diskutuojamos su būsima Vyriausybe“, – antradienį Žinių radijui sakė Vaidas Augustinavičius, paklaustas, kada Lietuva gynybai galėtų skirti 4 proc. BVP gynybai.
Jis taip pat pakartojo praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos išsakytus žodžius, jog būsimoji Lietuvos Vyriausybė galėtų svarstyti nepaisyti fiskalinės drausmės, siekiant, jog šalyje greičiau būtų sukurta kariuomenės divizija.
„Prezidento nuomone, tikrai įmanoma yra padaryti, kad pirmiau pasiskolinama gynybos finansavimui, tai yra daugiau negu 3 proc. BVP, tai galėtų būti ir 4 proc. BVP, tas galėtų būti ir kitais metais“, – sakė patarėjas.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.
Ano prezidento patarėjo, paaiškėjus, kad pasiskolinus gynybai biudžeto deficitas viršija 3 proc., galima būtų ieškoti „papildomų mokestinių arba išlaidų pusės priemonių“.
„Fiskalinė drausmė irgi yra labai svarbus dalykas ir šitoje vietoje irgi reikia balansuoti tarp gynybos finansavimo ir fiskalinės drausmės“, – kalbėjo jis.
Anksčiau G. Nausėda sakė, kad smarkiai padidinus finansus krašto apsaugai, valdžia turėtų spręsti dėl papildomų mokesčių, pavyzdžiui, prabangos, įvedimo arba didesnio dabartinių mokesčių progresyvumo.
Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neviršytų 60 proc. ekonomikos dydžio.
„Prezidentūros nuomone, šitoje vietoje reikėtų pakeisti šiek tiek biudžeto reglamentavimą, kad jau iškart po naujų metų būtų didesnis aiškumas kariuomenei, kiek jie gali papildomai nusipirkti būtent tam, kad priartinti nacionalinės divizijos pilną funkcionavimą ir vėliau tik po 2025 metų žiūrėti, ar mes nukrypome nuo Mastrichto kriterijaus, ar ne“, – teigė V. Augustinavičius.
Jo teigimu, paskutinius dešimt metų viešųjų finansų deficitas visada būdavo mažesnis nei Mastrichto kriterijai, tačiau tai išaiškėdavo gerokai per vėlai.
„Būdavo per vėlu inicijuoti naujus gynybos projektus, dabar reikia pakeisti tą logiką“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Apie poreikį didesniam gynybos finansavimui imta kalbėti po to, kai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio šalies pareigūnai pranešė, jog esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036 – 2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.
Planus vėlina planuojami tankų, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų pirkimai.
