Europos Komisija siūlo iki 2030-ųjų pakuotes visiškai perdirbti, o kai kurias – uždrausti. Gamintojai sako, kad bus sunkumų, nes trūksta aukštos kokybės antrinių žaliavų, nežino, kaip reikės užtikrinti dalies produktų kokybę.
Norvegų bendrovei priklausanti įmonė rinkai tiekia supakuotas žaliavas ir įvairias pakuotes gamintojams. Sako, tikslas, kad 2025-aisiais visos pakuotės būtų visiškai perdirbamos. Dabar tokių – daugiau nei pusė.
„Finansiškai turbūt tai nėra tokios didelės išlaidos, bet klausimas, ar mes, kaip vartotojai, visi reikalaujam, ar norim tos perdirbamos pakuotės, ar mes sutinkam mokėti truputėlį daugiau už gaminį“, – klausimą kelia „Minordijos“ rinkodaros direktorius Adomas Galinis.
Europos Komisija siūlo, kad nuo 2030 metų rinkoje būtų tik visiškai perdirbamos pakuotės, planuoja dalį visai drausti, pavyzdžiui, vienkartines pakuotes maistui ir gėrimams maitinimo įstaigose, skatinant naudoti daugkartines. Aplinkos ministerijos teigimu, vienas didžiausių iššūkių bus su importuojamais produktais iš trečiųjų šalių.
„Kai mes bandom nacionaliniu mastu kažką daryti, mūsų rinka yra per maža. Dabar tas ženklinimas taps unifikuotas ir visose Bendrijos narėse vienodai, tikėtina, kad nepatogumų ir klausimų dėl prisitaikymo, dėl konkurencinių sąlygų iškraipymo turėtų kilti mažiau“, – teigia aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Tačiau ir dalis Lietuvos gamintojų mano, kad prisitaikyti bus sudėtinga, nes trūksta aukštos kokybės antrinių žaliavų.
„Kosmetikos pramonėje iš antrinių žaliavų, jeigu nelabai kokybiškos, neįmanoma būtų pagaminti tokių ne tik stabilumą gaminių užtikrinančių pakuočių, bet ir galų gale išvaizdos, kuri labai svarbi mūsų vartotojams. Pavyzdžiui, kvepalų buteliukai“, – sako Kosmetikos, buitinės chemijos gamintojų asociacijos atstovė Inara Joniškienė.
„Minordijos“ rinkodaros direktorius A. Galinis teigia – kai kurias pakuotes keičiant į visiškai perdirbamas galiojimo laikas keistųsi: „Nes tos pakuotės, kurios yra visiškai perdirbamos, nėra tokios efektyvios, apsaugant maistą nuo aplinkos poveikio“.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius pabrėžia, klaidinga manyti, kad visi tradiciniai plastikai – polietilenas, polipropilenas ar kiti – yra neperdirbami ir juos reikia keisti į biologiškai skaidžius.
„Randame tų bioskaidžių pakuočių, kurios gali suirti per pusę metų kompostavimo sąlygomis, tačiau pasirodo, kad jos gamtai kenkia labiau nei tradiciniai plastikai, nes jų gamyba brangesnė ir, jei gamyba brangesnė, reiškia yra daugiau stadijų, daugiau nuodingų medžiagų“, – pastebi VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas prof. dr. Ričardas Makuška.
Pasak profesoriaus, visai neperdirbamų plastikų – tik dalis, kitus reikia perdirbti, o ne ieškoti alternatyvų. Dabar dažniausias perdirbimo būdas mechaninis, kai plastikas išvalomas, perlydomas ir perdirbamas. Tiesa, mokslininko teigimu, taip kokybiškai atnaujinti plastiką galima tik keliskart, todėl mokslas orientuojasi į cheminio perdirbimo technologijas.
Organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjo teigimu, prioritetas turėtų būti daugkartinės pakuotės.
„Kai kur vienkartinių pakuočių išvis nenaudoti, drausti, o kai kur padaryti jas brangesnes nei daugkartines. Tada, aišku, suteikiant galimybę ar gyventojui atsinešti savo tą patį daugkartinį kavos puodelį ar indą į prekybos centrą ar paimti depozitinį“, – sako „Žiedinės ekonomikos“ steigėjas Domantas Tracevičius.
Europos Komisija teigia, kad siekiama iki 2040-ųjų valstybių narių pakuočių atliekų kiekį gyventojui sumažinti bent 15 proc.
