Specialiųjų tyrimų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pernai gyventojams už informaciją apie nusikaltimus išmokėjo tūkstantines sumas. Generalinė prokuratūra, mokanti atlygį turintiesiems pranešėjo statusą, jau yra skyrusi išmokas nuo 4–ių iki 15–os tūkstančių eurų.
STT gauna vis daugiau pranešimų apie korupciją
Specialiųjų tyrimų tarnyba pastaraisiais metais stebi ženklų pranešimų apie korupcinius nusikaltimus, augimą. Jei 2020–aisiais jų buvo gauta 2400, tai pernai daugiau nei 4000.
„Kiekvienas gyventojo pranešimas tarnybai yra reikšmingas. STT pagal gyventojų pranešimus pradeda daugiau nei pusę ikiteisminių tyrimų“, – sako STT Pranešimų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Mikas Bukauskas.
Pasak jo, daugiausia pranešimų gaunama apie pažeidimus sveikatos apsaugos sistemoje, savivaldoje, teritorijų planavimo, statybos sektoriuose.
Tarnyba už vertingą informaciją gyventojus skatina. Pernai atlygį gavo 31 asmuo, iš viso išmokėta 22 tūkstančiai eurų.
„Vienas iš gavusių atlygį žmonių buvo pateikęs informaciją būtent sveikatos apsaugos srityje ir šis asmuo, apie kurį pranešė, buvo teismo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo“, – sako M. Bukauskas.
Pasak STT atstovo, žmonės tampa vis pilietiškesni, tačiau kreiptis į tarnybą skatina ir jos pačios aktyvi veikla ir darbo rezultatai. Pareigūnas pastebi, kad dėl to vis mažėja ir anoniminių pranešimų.
FNTT atlygio kai kurie net atsisako
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taip pat stebi išaugusių pranešimų skaičių. Informacijos apie finansinius nusikaltimus tarnyba sulaukia kone kasdien.
„Kadangi informacija visą laiką yra tikrinama, tai pareigūnai sprendžia, kada yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, kada ne. Bet iš tikrųjų galiu pasakyti iš praktikos, kad tokių pranešimų pagrindu buvo pradėtas ir baigtas tikrai ne vienas ikiteisminis tyrimas“, – teigia FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.
Pasak jos, žmonės praneša apie įmonėse slepiamus mokesčius, neapskaitomas pajamas, grobstomą PVM, atlyginimus vokeliuose. FNTT pernai už suteiktą vertingą informaciją piniginę išmoką skyrė dviem žmonėms. Tačiau kokia tai buvo suma – neatskleidžiama.
Atstovė pabrėžia, norint gauti atlygį, informacija turi būti vertinga, pranešęs žmogus turi nuolat bendrauti su pareigūnais.
„Tačiau tikrai yra atvejų, kai žmonės piniginio atlygio atsisako, nes mano, kad pranešti – jų pilietinė pareiga. Ir mes tikrai labai džiaugiamės, kad pilietiškų žmonių daugėja ir jie tikrai nepakantūs finansiniams nusikaltimams“, – pabrėžia tarnybos atstovė.
Pranešėjams skirtas atlygis – ir 15 tūkstančių eurų
Lietuva – vienintelė ES šalis, skirianti atlygį pranešėjo statusą turintiems gyventojams. Iš viso pasaulyje tik trys šalys moka pinigus pranešėjams.
Lietuvoje pranešėjų apsaugos įstatymas priimtas 2019-ais metais. Generalinės prokuratūros teigimu, būtent nuo tada stebima, kad vis daugiau žmonių ryžtasi pranešti apie teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas. Per trejus metus pranešimų skaičius išaugo dešimčia procentų. Pranešėjams už pateiktą vertingą informaciją Generalinė prokuratūra gali skirti vienkartinį atlygį.
„Išmokamos sumos svyruoja nuo 4 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Pernai mes turim išmokėję 5 tūkst. eurų dydžio atlyginimą ir šiuo metu dar nėra pasibaigęs procesas dėl 70 tūkst. Tai iš tikrųjų nėra mažos sumos“, – sako Generalinės prokuratūros prokuroras Valdas Uždanavičius.
Ar skirti atlygį, nagrinėja Generalinės prokuratūros komisija ir siūlymą teikia generaliniam prokurorui. Pranešėjai gali pretenduoti ir į dar vieną išmoką. Jei tokį statusą turintis darbuotojas yra pažeminamas pareigose, iš jų atleidžiamas, jam gali būti skirta iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensacija, tai yra maždaug iki 2 tūkst. eurų. Tačiau, kaip sako prokuroras, ne tik išmokos skatina žmones pranešti apie pažeidimus.
„Žmonės tiesiog nepakantūs teisės pažeidimams“, – pažymi V. Uždanavičius.
Policija vis dar sulaukia daug anoniminių pranešimų
Daugiausia pranešimų apie pažeidimus ar nusikaltimus sulaukia policija. 2021-aisiais gauta 100 tūkst. pranešimų, iš jų – 35 tūkst. anoniminiai.
„Kodėl jie nenori savęs įvardyti, tai dažniausiai, kad bijo keršto to žmogaus apie kurį praneša, kad kažkas su juo susidoros, gal kokias duris sudegins arba dar kažką padarys“, – dažniausias priežastis, kodėl gyventojai neprisistato, vardija Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Jis sako, kad išskirti kažkokių pažeidimų ar nusikaltimų grupes, apie kurias daugiausia pranešama, gana sudėtinga.
„Galbūt daugiausia būtų kelių eismo taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, kaimynystėje gyvenantys žmonės praneša apie ne vietoje statomus automobilius arba kažkokius kaimyno daromus KET pažeidimus“, – sako R. Matonis.
Prieš kelerius metus policija gana plačiai reklamavo pasitikėjimo telefoną, tačiau jo jau nebėra. Kaip sako departamento atstovas, šiuo telefonu skambindavo vis mažiau gyventojų, o ir jų pranešimai naudos neduodavo.
„Dažniausiai paskambindavo žmonės, kurie tiesiog norėdavo išsilieti, pasikalbėti su pareigūnaisׅ“, – teigia R. Matonis. Jo žodžiais, atsisakyti pasitikėjimo telefono paskatino ir naujos technologijos – atsiradusi elektroninių paslaugų sistema, informacijos skambučiai. Policija už pranešimus apie nusikaltimus piniginio atlygio neskiria.
