Prasidėjus vasarai, įprasta, kad prekyvietes pasiekia pirmosios lietuviškos uogos. Pirmiausia ant prekystalių rikiuojamos braškės, kiek vėliau – šilauogės, serbentai ir kitos. Tačiau nors už lango lepina maloni šiluma, kai kuriems uogų augintojams šiemet derliaus skinti neteks – didelę jo dalį nusinešė šalnos. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pateikė dvi alternatyvas, kurios galėtų padėti apsaugoti didelę pridėtinę vertę kuriantį, tačiau itin pažeidžiamą uogininkystės sektorių.
Pakenkė ir šalnos, ir sniegas
Maždaug 100 ha serbentų auginantis Egidijus Maršalka sako, kad šiemet derliaus praradimai gana dideli. Kokia tiksliai žala laukuose, kol kas tiksliai įvertinti dar sunku, mat skirtinguose serbentų laikuose situacija ne vienoda. Vienur šalnos pasiglemžė apie 80 proc. derliaus, kitur apie pusę. Žala užfiksuota ir su savivaldybės žemės ūkio skyriaus specialistais, ūkininkas tikisi, kad nuostolius bent iš dalies padengs valstybė. Pašnekovas sako, ne vienerius metus bendraujantis su draudimo kompanijomis, tačiau iki šiol šalnų padaromų nuostolių draudimo nėra.
Anot Egidijaus, serbentai šiemet pradėjo žydėti neįprastai anksti, balandžio 12 d., kai įprastai jie apsipila žiedais balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Tokį ankstų jų žydėjimą galėjo išprovokuoti kovo gale užėję šilti ir saulėti orai. Tačiau balandžio 16 d. serbentynuose spustelėjo šalna, termometras rodė 6 laipsnius žemiau nulio. Dalis žiedų nušalo, o dar vieną deguto šaukštą pridėjo už dviejų savaičių iškritęs gausus sniegas. „Beveik dvi paras serbentai stovėjo apsnigti sniego, o rytais laikėsi minusinė temperatūra. Balandžio 22-23 d. jau buvo užsimezgusios uogos, jos pabalo ir nubyrėjo. Gegužę šalnos laukų taip pat neaplenkė, uogynai nuo šalnos buvo visiškai balti“, – pasakoja E. Maršalka.
Šalnos lydi antrus metus iš eilės
Pašnekovas sako, kad šiemet derliaus liko nedaug, todėl net į kai kuriuos laikus svarsto su serbentų skynimo kombainu nevažiuoti, nes tai bus tiesiog nuostolinga. Ūkininkas pasinaudojo ūkio modernizavimui skirta parama, todėl yra įsipareigojęs kelti ūkio ekonominius rodiklius, tačiau išpildyti turimus įsipareigojimus trukdo nepalankūs orai. Didelius nuostolius šiemet patyrusį ūkininką slegia įsipareigojimai ne tik dėl ES paramos, bet Egidijus susirūpinęs ir dėl ūkio finansinės padėties. Nors ir uogynai prarado derlių – juos prižiūrėti reikia, darbuotojams algų nemokėti negali. Situaciją dar labiau sunkina tai, kad nušalimai uogynuose pasikartojo jau antri metai iš eilės. „Ūkyje visada yra rizika, visada skaičiuoji ir kitą scenarijų, tai pelningi metai ir kompensuoja praradimus, tačiau kai šalnos nusineša derlių antrus metus iš eilės, sunku. Per visą ūkininkavimo istoriją, dviejų metų iš eilės nušalimų neteko turėti“ – šiųmetes realijas uogininkystės ūkyje apibūdina E. Maršalka.
Liko tik apie 20–10 proc. derliaus
Audriaus ir Aušros Janulaičių šeimos ūkyje taip pat nemažą dalį derliaus nusinešė pavasarinės šalnos. Toks scenarijus kartojasi jau antrus metus iš eilės. Praėjusiais metais jiems dalį nuostolių kompensavo valstybė, to paties ūkininkų šeima tikisi ir šiemet. Dalį žalų Audrius jau užfiksavo ir nusiuntė į Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) agro programėlę. Ūkininkai augina apie 80 ha serbentų, o besimezgančių uogų galima rasti tik ant vieno kito krūmo. Apsisaugoti nuo šalnos pavyko tik giliau krūme pasislėpusioms uogoms.
„Manau, kad nušalo apie 80–90 proc. uogų. Šiemet derliaus liko mažai ir jis pasislėpęs giliai krūmuose. Tokias uogas kombainu surinkti gana sunku, nes jos krūmo apačioje, palei žemę. Samdyti skynėjus taip pat neapsimoka, nes serbentai yra gana pigūs, tai ne šilauogės, kurias galima skinti ir rankiniu būdu, nes jų kaina būna didesnė. Serbentus rankiniu būdu skinti neapsimoka, o šiemet uogų dar yra ir labai mažai…“, – apgailestavo A. Janulaitis.
Šeimyna tikėjosi, kad uogynai jau gali tapti pagrindiniu jų šeimos pragyvenimo šaltiniu, tačiau pastarieji metai parodė, kad šis sektorius lieka vienu rizikingiausių.
Neteko pusės derliaus potencialo
Panašios nuotaikos ir Klaipėdos krašte, jaunojo ūkininko Pauliaus Preibio uogų ūkyje. Jis augina braškes, sausmedžius, tačiau šiemet užuot raškęs pirmą gausesnį braškių derlių dar tik uogoms pradėjus sirpti jis jau priverstas fiksuoti žalą. Gegužės 10–11 d. užėjusi šalna nušaldė maždaug pusę braškių. Nepadėjo net agrotekstilės danga, kuria buvo užklotas braškynas. „Matosi akivaizdūs šalnų padariniai. Paėmus braškės kekę galima aiškiai matyti, kad iš dešimties žiedų pusė jų net nemezga uogų. Praėjusiais metais pasodinome 1,5 ha braškyną, jį prižiūrėjome ir saugojome, todėl šiemet turėjome didelius lūkesčius gauti gerą pirmą derlių. Deja, trinktelėjo šalnos ir netekimai siekia apie 50 proc.“, – susirūpinimo neslėpė jaunasis ūkininkas.
Jis taip pat pasinaudojo ES parama ir yra įsipareigojęs kelti savo ekonominius ūkio rodiklius, tačiau gamta vėl kiša pagalius į ratus. Žalą ūkyje jis jau registruoja ir įrodymus pateikė tiek savo rajono savivaldybės žemės ūkio skyriui, tiek ir NMA. Paulius atviras – kurti verslą po atviru dangum yra rizikinga, o kasmet grėsmių atsiranda vis daugiau. Pasak jo, pernai jo braškynas taip pat išgyveno šalnas, sausrą, liūtis ir, regis, toks pat scenarijus kartojasi šiemet. Tik jei pernykštis sezonas nepridarė didelių nuostolių, šiemet praradimai jau rimti.
„Šiemet besimezgančios uogos smulkesnės. Plūstelėjusi pavasarinė šiluma braškes prižadino, o paskui užėjusios šalnos pristabdė jas, augalai patyrė stresą. Kai kurie daigai nenušalo, bet dėl šalnų uogos netaisyklingos formos, smulkesnės. Natūralu, kad žmonės daugiau nori mokėti už prekinės išvaizdos uogas, o nestandartinės išvaizdos uogas teks žmonėms parduoti pigiau“, – tikino P. Preibys.
Būtina fiksuoti ir pranešti apie žalą
ŽŪR vicepirmininkas V. Buivydas pripažįsta, kad šių metų šalnos buvo negailestingos daliai uogų augintojų. Anot jo, šalnos padarė daug nuostolių visoje Lietuvoje: nuo Biržų iki Kauno ir iki Klaipėdos.
„Kalbėjau su ūkininkais, kuriems nuostolių padarė šalnos, sniegas ir kruša. Dalis žemdirbių turi įsipareigojimus, kuriuos privalo pasiekti dėl ES paramos. Reikia parduoti tam tikrą savo produkcijos kiekį, o kai uogakrūmiai stovi pustuščiai, tai padaryti bus labai sunku. Šiuo atveju ūkininkas lieka ne tik be pajamų, nes nebus derliaus, bet jam dar ir gresia sankcijos, nes jis nepasieks projekte iškeltų tikslų. Taip pat rizikuojama, kad jam nebus išmokėta likusi paramos dalis. Situacija tikrai prasta“, – susiklosčiusią situaciją uogininkystės sektoriuje apibūdino V. Buivydas.
ŽŪR vicepirmininkas sako sulaukęs daug augintojų skambučių iš ūkininkų, kurie nežino kaip elgtis susidūrus su šalnų padariniais. Jis pirmiausia pataria fiksuoti įvykusią žalą ir visus turimus įrodymas patalpinti NMA agro programėlę. Taip pat apie žalą svarbu informuoti ir savivaldybės žemės ūkio skyriui.
Gelbėtų rizikos valdymo fondas
V. Buivydas neabejoja, kad svarbu steigti ir rizikų valdymo fondą, mat pramoninių uogynų šeimininkai neturi galimybių vadyti rizikas savarankiškai. O daugiamečiai stebėjimai rodo, kad jiems daugiausia žalos padaro ne kruša, nuo kurių jie gali drausti pasėlius, bet pavasarinės šalnos. Jo teigimu, agropolitikos vairininkai turi apsispręsti kas jiems labiau apsimoka – kasmet ieškoti papildomų lėšų šalnų padarytiems nuostoliams kompensuoti arba paskatinti uogų augintojus drausti sodus nuo šalnų. Tiksliau sakant, valstybė turėtų sukurti modelį, kuris kompensuotų dalį draudimo įmokos ir taip būtų paskatinamos ir draudimo įmonės įtraukti šalnas kaip vieną iš draudimo sričių, ir ūkininkai, kurie galėtų patys valdyti riziką.
„Uogų augintojai iš vieno hektaro sukuria didelę pridėtinę vertę, tai labai svarbus sektorius, tačiau jie neturi galimybės drausti savo augalų nuo šalnų. Žinoma, jų deklaruojami plotai, palyginus su javais, nedideli, yra daugiau rizikų, tačiau ką daryti ūkininkams, kurie metai iš metų dėl to nukenčia? Galbūt valstybė galėtų padengti dalį draudimo įmokos ir taip paskatinti tiek draudimo įmones, tiek ir ūkininkus naudotis draudimu. Jeigu nesukursime įrankių uogininkams apsaugoti, juos tiesiog išstumsime iš žemės ūkio. 100 ha serbentų ūkiui reikėjo milžiniškų investicijų tam, kad jis įsikurtų, o gamta beveik visą derlių atėmė. Juk toliau per vasarą serbentus reikės prižiūrėti, laistyti. Iš kur ūkininkui imti pinigų, juk derliaus realizuoti nepavyks. Tai katastrofiška situacija. Žemės ūkio ministerija turi ieškoti išeičių, kad šis sektorius būtų apsaugotas. Kiekvienais metais netekimus patiria vis kiti ūkiai, todėl reikia surasti sprendimus“, – sėsti prie derybų stalo ieškant būdų, kurie padėtų apsaugoti šalies uogų augintojus skatino ŽŪR vicepirmininkas V. Buivydas.
