Ypač retas paukštis, pasižymintis tiek vyriškomis, tiek moteriškomis plunksnomis, paliko Pensilvanijos mokslininkus be žado.
Padalintas per vidurį, vienoje pusėje besipuikuojantis geltonos spalvos „sparnų duobėmis“, o kitoje – rožinės spalvos posparniu, mokslininkų teigimu, šis įspūdingai atrodantis giesmininkas yra vertas rekordų knygos įrašo.
Nors mes negalime būti tikri neatlikę kraujo testo ar autopsijos, tačiau komanda teigia, kad šis raudonkrūtis svilėnas (Pheucticus ludovicianus), ko gero, yra genetinės anomalijos, žinomos kaip abipusis ginandromorfizmas, produktas.
Kitaip nei tikrasis hermafroditizmas, kuris reiškia tiek moteriškos, tiek vyriškos lyties reprodukcinių audinių turėjimą, ginandromorfizmas demonstruoja skirtingų lytinių savybių egzistavimą kiekvienoje kūno pusėje.
Šiuo atveju, kol viena raudonkrūčio svilėno pusė genetiškai atrodo moteriškos lyties, kita pusė demonstruoja genetiško vyriškos lyties atstovo bruožus.
Netgi jo sparnų galinės pusės ir uodega rodo esminius lytinius skirtumus, kuomet kairė pusė yra rusvesnio atspalvio, o dešinė – juodesnio.
Jeigu šis paukštis yra panašus į kitus atrastus ginandromorfus, tuomet toks kairės-dešinės pasidalinimas gali būti ir jo viduje, tai reiškia ir jo smegenyse bei reprodukciniuose organuose.
„Visa komanda labai džiaugėsi galėdama iš arti stebėti tokią retenybę ir mėgaujasi tokia vieną kartą per gyvenimą pasitaikančia patirtimi,“ – sakė programos vadovė Annie Lindsay.
Nuo 1962 metų, ornitologai iš Powdermill paukščių tyrimo centro, Powdermill gamtos rezervate kasmet sužieduoja po maždaug 13000 paukščių.
Jų pilną duomenų bazę, kurioje įtraukta šimtai tūkstančių paukščių rūšių, sudaro mažiau nei 10 abipusių ginandromorfų.
Paskutinį kartą gamtos rezervatas su vienu iš tokių pusiau vyriškos, pusiau moteriškos lyties paukščiu susidūrė 2005 metais, kuomet tai buvo kitas raudonkrūtis svilėnas, su vienu rožinės spalvos posparniu ir kitu – geltonu.
Toks keistas fenomenas taip pat fiksuotas tarp roplių, drugelių ir vėžiagyvių ir vis dar nėra aišku kaip tai įvyksta.
Iš pradžių buvo teigiama, kad ginandromorfai susiformavo susiliejus dviem besivystantiems, atskirai apvaisintiems embrionams, tačiau dabar mokslininkai turi ir kitą idėją.
Kuomet moteriškos lyties paukščiai sukuria kiaušinį, ląstelė pusės savo chromosomų turi atsikratyti maišelyje, vadinamame „poliniu kūnu“. Vis dėlto, jei kiaušinis išlaiko šį DNR kūną, jis gali suformuoti savąjį branduolį.
Jei du spermatozoidai apvaisina kiaušinį su dviem branduoliais, o ne vienu, ir tuomet šie branduoliai ima atskirai dalintis, tuomet kiekviena palikuonio pusė teoriškai gali turėti savitą lytį, kuomet viena pusė turi moteriškos lyties chromosomas, o kita – vyriškos lyties chromosomas.
„Mokslininkų rate populiarus klausimas ar šis paukštis turi veisimosi galimybę,“ – pranešime spaudai rašo mokslininkai iš PARC. „Kadangi dažniausiai paukščiuose funkcionuojanti yra tik kairė kiaušidė, o šio paukščio kairė pusė yra moteriškos lyties, taigi, teoriškai jis galėtų turėti palikuonių, jei tik sėkmingai susiporuotų su vyriškos lyties atstovu.“
Kiti dvipusiai paukščiai, su moteriškomis dalimis dešinėje pusėje, įprastai yra nevaisingi.
Vis dėlto, net su potencialiai funkcionuojančia kiaušide, šis mielas paukštis gali nesusiporuoti. Atsižvelgus į tai, kad svilėnai yra giesmininkai, o giesmėmis sau porą vilioja tik vyriškos lyties atstovai, taigi nėra aišku ar šis paukštis sugebės prisivilioti sau partnerį, jei jo giesmės trikdys kitus paukščius.