1.1 C
Panevėžys
Trečiadienis, 5 vasario, 2025

UNESCO sprendimas: Didysis barjerinis rifas nepriskiriamas esantiems pavojuje

AutoriusGISMETEO.LT
FotoPIXABAY.COM

UNESCO Pasaulio paveldo komitetas penktadienį paskelbė, kad Didysis barjerinis rifas nebus įtrauktas į pavojuje atsidūrusių objektų sąrašą. Šis sprendimas priimtas po dvi dienas trukusių svarstymų, kurių metu australai sulaikę kvapą baiminosi, jog nauja klasifikacija galėtų pakenkti šio gamtos stebuklo įvaizdžiui, rašo dailymail.co.uk.

„Pavojuje esančio“ kategorija reiškia, kad vietovei gresia pavojus ir yra privalu imtis veiksmų, kad būtų išspręsti susirūpinimą keliantys veiksniai, kitu atveju, ji galėtų prarasti savo Pasaulio paveldo objekto statusą.

Komitetas, organizuojamas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), šio klausimo aptarimui susirinko po to, kai nustatyta, kad 60 procentų koralų buvo paveikti balimo, siejamo su klimato kaita.

Idėja perkelti šią vietovę į pavojuje atsidūrusiųjų sąrašą kilo ne iš Australijos vyriausybės, o iš 13 visuomenės atstovų, tarp kurių ir garsūs aktoriai bei žurnalistai.

Laiške, kurį pasirašė filmo „Akvamenas“ (ang. Aquaman) aktorius Jason Momoa bei vandenynų tyrinėtojas Philippe Cousteau ir kiti, rašoma: „Per paskutiniuosius penkerius metus trys smarkūs koralų nubalimo atvejai, paskatinti globalaus šiltėjimo, sukėlė masines koralų žūtis“.

„Moksliniai įrodymai nekelia jokios abejonės: Didysis barjerinis rifas yra pavojuje ir atėjo metas imtis veiksmų“.

Vis dėlto, liepos 20 d. siūlymas praėjo pro sprendimo priėmėjų ausis ir užsibaigė tuo, kad UNESCO atmetė siūlymą perkelti Didįjį barjerinį rifą į pavojuje atsidūrusių objektų sąrašą.

Vietoje to komitetas prašo iki 2022 metų vasario mėnesio pateikti ataskaitą, kuria būtų pristatoma Didžiojo barjerinio rifo išsaugojimo būsena ir priemonės, kurių bus imtasi jo išgyvenimo užtikrinimui.

Kitas vertinimas bus atliktas 2023 metais.

„Greenpeace Australia Pacific“ generalinis direktorius David Ritter reaguodamas į tokį sprendimą sakė, kad tai yra „ne pasiekimas“, o „liūdna diena Australijos vyriausybei“.

„Pagal sutartį su UNESCO, Australijos vyriausybė pasižadėjo pasauliui, kad ji darys viską kas jos galioje, kad apsaugotų rifą, tačiau vietoje to, ji padarė viską, kad nuslėptų tiesą,“ – sakė jis „Yahoo News“.

„Tai yra vienos ciniškiausių lobistinių pastangų pergalė per pastarąją istoriją.“

Australijos jūrų apsaugos draugijos (angl. Australian Marine Conservation Society) Pasaulio paveldo konsultantė Imogen Zethoven, sakė, kad rifas išlieka pavojuje dėl „kylančių jūros temperatūrų, prastos vandens kokybės ir netvarių žvejybos praktikų“.

Didysis barjerinis rifas apima 1429 mylių ilgio teritoriją palei Australijos pakrantę ir tai yra vienas iš septynių pasaulio gamtos stebuklų, tarp kurių taip pat įtraukti Šiaurinės pašvaistės, Didysis kanjonas ir Everestas.

Vis dėlto, žadą atimantys koralai iš lėto miršta dėl žmonių vykdomos veiklos ir Australijos mokslų akademijos balandį paskelbtoje ataskaitoje atskleidžiama, kad dėl klimato kaitos net 99 procentai jų gali pradingti dar iki 2025 metų.

Mokslininkai nustatė, kad jei tęsis 1,5°C šiltėjimas, tuomet didžiausia pasaulyje koralinių rifų sistema galiausiai išnyks.

Prognozuojama, kad šis gamtos stebuklas trauksis, tačiau jei Žemė susidurs su 2°C laipsnių šiltėjimu, tuomet išsilaikys tik vienas procentas koralų.

Komanda taip pat atkreipė dėmesį, kad su dabartiniais Žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mastais, iki 2025 metų žmonija greičiausiai viršys 1,5°C, praneša „The Sydney Morning Herald“.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų

JP Redakcija

V. Sinkevičius: karo kontekste dažnai kalbame apie infrastruktūrą, žmonių gyvybes, o žala gamtai lieka nuošalyje

JP Redakcija

Įsibėgėjant pavasariui, keliamės į lauką: patarimai, kaip surengti įsimintiną iškylą

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads