UNESCO Lietuvos nacionalinė komisija išreiškė nepritarimą tilto į Neringą statybų idėjai, tačiau Neringos meras Darius Jasaitis organizacijos pozicijos nepalaiko. Anot jo, trūksta realių argumentų, įrodančių, kad tiltas keltų grėsmę Kuršių nerijos kraštovaizdžiui.
„Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai linkime dialogo su Neringos gyventojais. Tausojantis ir subalansuotas Kuršių nerijos vystymas – visų mūsų siekis. Iš ekspertų norėtume konstruktyvaus dialogo ir argumentuoto pagrindimo, kaip tiltas pakenktų Kuršių nerijai“, – atsakyme Eltai cituojamas meras.
„Be to, mes neturime tokios informacijos, kad Kuršių neriją įtraukiant į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, viena iš sąlygų būtų buvusi draudimas statyti tiltą“, – priduria Neringos savivaldybės vadovas.
Argumentuodamas savo poziciją jis pažymi, jog jungtis, nesvarbu, ar tai būtų tiltas, ar tunelis, yra būtina, siekiant išspręsti greitosios medicinos pagalbos prieinamumo bei susisiekimo problemas.
„Jungtis leistų efektyviau spręsti avaringumo, greitosios pagalbos suteikimo bei susisiekimo problemas, ženkliai palengvintų vietos gyventojų kasdienybę. Tinkami tilto architektūriniai sprendimai šiai teritorijai galėtų suteikti dar didesnį išskirtinumą. Alternatyva tiltui – tunelis, apie kurio statybą taip pat buvo diskutuota“, – akcentuoja D. Jasaitis.
„Labai gaila, kad kuomet pasisakoma apie Kuršių neriją kaip Pasaulio paveldo vietovę, dažnai pamirštami Neringos gyventojai – būtent vietos bendruomenė yra pagrindinė tiek materialaus, tiek nematerialaus paveldo saugotoja“, – priduria jis.
Be to, meras akcentuoja, jog Pasaulio paveldo centro ekspertai vieningai priimtam sprendimui taip pat neprieštarautų.
„Kuršių nerija atrodo kaip „natūralus“ kraštovaizdis, tačiau iš tikrųjų beveik visas nerijos kraštovaizdis yra didžiulių žmogaus pastangų rezultatas. Kaip yra pastebėję Pasaulio paveldo centrą atstovaujantys ekspertai, dažnai tai yra pamirštama, dėmesį skiriant tik gamtinių savybių išsaugojimui“, – rašom mero atsakyme.
„Ekspertai taip pat yra pastebėję, kad mes patys turime susitarti kaip vystome Kuršių neriją ir jei visos mūsų pusės sutartų, kad jungtis reikalinga – tam nebūtų prieštaraujama“, – priduria D. Jasaitis.
Tiesa, pirmadienį išplatintame UNESCO komisijos pranešime kritikuojama ne tik tilto idėja, bet ir neva rengiamas prašymas kreiptis į organizaciją dėl 40 mln. eurų paramos krantinių rekonstrukcijai.
„Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu Neringos mero Dariaus Jasaičio pasisakymų spaudoje, susijusių su tilto per Kuršių neriją statybos idėjomis bei planuojamu kreipimusi į UNESCO, siekiant 40 mln. paramos Neringos krantinėms“, – rašoma pranešime.
„Šie pareiškimai demonstruoja neatsakingą ir kompetencijos stokojantį požiūrį į tarptautinius valstybės įsipareigojimus, o taip pat ir į pačią Kuršių nerijos vertybę“, – priduria organizacija.
Vis dėlto, savivaldybė pažymi, jog dėl paramos krantinių rekonstrukcijai ketinama pakartotinai kreiptis į Vyriausybę. Prašyti paramos UNESCO neplanuojama.
ELTA primena, kad Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis apie galimybę pastatyti tiltą į Kuršių Neriją buvo užsiminęs jau ne kartą. Anot politiko, tai išspręstų net kelias problemas. Jeigu važiavimas tiltu būtų mokamas, statybos ilgainiui atsipirktų, nebebūtų trukdoma žuvų migracijai Kuršių mariose ir sumažėtų tarša Smiltynės perkėloje, „Žinių radijo“ laidoje pažymėjo meras. Taip pat, D. Jasaičio teigimu, nereikėtų ieškoti keltų kapitonų, kurių esą ir taip trūksta.
Vis dėlto, šis pasiūlymas vertinamas nevienareikšmiškai. Kai kurie politikai laikosi nuomonės, jog taip dar labiau padidėtų srautai į Kuršių Neriją, o tai esą gali neigiamai paveikti jos kraštovaizdį ir sustiprinti ekologines problemas.
