Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai Tomas Buitvydas ir Algirdas Ramanauskas ne tarnybos metu neliko abejingi gatvėje pargriuvusiam žmogui. Jie operatyviai, greitai ir profesionaliai jam teikė pirmąją pagalbą iki medikų atvykimo, o jiems atvykus, toliau padėjo jį gaivinti.
Spalio 4 d. vidudienį ugniagesiai gelbėtojai T. Buitvydas ir A. Ramanauskas neplanavo susitikti. Bet gyvenimas nenuspėjamas…
T. Buitvydas, automobiliu važiuodamas miesto gatve, išvydo vėjo nešamą skėtį. Netrukus jis pamatė ir ant takelio, netoli poliklinikos, gulintį žmogų. Tomas nedvejodamas sustojo ir nuskubėjo prie gulinčio vyro.
„Kai pribėgau prie jo, jis dar truputį kvėpavo. Nubėgau į šalia esančią poliklinikos registratūrą, paprašiau iškviesti greitąją pagalbą, ir skubiai grįžau prie žmogaus. Pulso nebejutau, pradėjau gaivinti“, – prisimena Tomas.
Beveik tuo pačiu metu pro šalį važiavęs ugniagesys gelbėtojas A. Ramanauskas taip pat pastebėjo gulintį ant takelio žmogų.
„Kad nestabdyčiau eismo, nusukau į aikštelę, pastačiau mašiną ir nubėgau link žmogaus. Bėgdamas pamačiau, kad kažkas daro širdies masažą. Ne iš karto ir atpažinau savo kolegą. Greitai atvažiavo greitoji, bet mes vis tiek likome įvykio vietoje“, – pasakoja Algirdas.
Jų pagalba buvo neįkainojama. Kartu su medikais Tomas ir Algirdas gaivino vyrą apie pusvalandį, kol atsirado pulsas. Tomas, pasikeisdamas su greitosios vairuotoju, darė širdies masažą, Algirdas – pumpavo deguonį. Be gana įtemptos situacijos prie sunegalavusio žmogaus, dar ir lijo.
„Abu buvome šlapi“, – prisimena Algirdas. Po pusvalandį trukusio intensyvaus gaivinimo, visiškai nerodęs gyvybės ženklų vyras, atsigavo – atsirado pulsas, jis ėmė kvėpuoti. Greitosios medicinos pagalbos medikai skubiai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę.
Abu pareigūnai ugniagesiais gelbėtojais dirba beveik penkiolika metų. Per tiek laiko abiems ne kartą teko gelbėti žmones iš gaisrų, iš vandens telkinių yra tekę traukti skenduolius, bet nė vienam dar nebuvo tekę gaivinti žmogaus. Abiems tai buvo pirmasis kartas. Pareigūnai labai džiaugiasi, kad jų pastangos padėjo išgelbėti žmogaus gyvybę.
Nuolat atnaujinantys pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinias T. Buitvydas ir A. Ramanauskas, sako, kad net minčių nebuvo, kad nesugebės padėti.
„Nebuvo net ir laiko apie tai galvoti. Iš pradžių, kol niekas neatėjo, galvojau, kaip čia reikės vienam susitvarkyti, bet paskui kolega atbėgo, greitoji atvažiavo. Esame apmokyti, baimės nejaučiau“, – sako Tomas. Jam antrina ir Algirdas.
Ugniagesiai gelbėtojai mano, kad suteikti pirmąją medicinos pagalbą turėtų mokėti kiekvienas, o žinias patartina nuolat atnaujinti. Juos stebino netoli įvykio vietos susibūrę stebėtojai, pro poliklinikos langus žiūrintys darbuotojai, bet, pasak pareigūnų, niekas nepriėjo paklausti, gal kokios pagalbos reikia.
Kokį jausmą išgyveno žmogų padėję atgaivinti ugniagesiai gelbėtojai? „Geras jausmas. Šiuo atveju, nei greitosios gydytojai, nei mes netikėjome, kad pavyks atgaivinti“, – sako T. Buitvydas.
„Smagu, tiesiog smagu“, – šypsosi A.Ramanauskas, tikintis, kad jei padėsi kitam, to sulauksi ir pats.
