Keturi iš dešimties gyventojų tiki galintys sukelti savižudiškų minčių, jei apie tai pasiteiraus. Specialistai tvirtina, kad ši nuostata yra klaidinga.
„Jaunimo linijos“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų tyrimas parodė, kad taip pat keturi iš dešimties gyventojų mano, jog asmeniui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs nusižudyti, aplinkiniai nebegali padėti.
Tyrimo duomenys Vilniuje pristatyti antradienį, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną.
Lyginant su 2015-aisiais alikto analogiško tyrimo duomenimis, situacija gerėja: 2015-aisiais manančių, jog pasiteiravimas apie savižudybę gali sukelti savižudiškų minčių, buvo 57 proc. (šiuo metu 40 proc.), galvojančiųjų, kad padėti jau bandžiusiems žudytis negali buvo 48 proc. (39 proc. šiemet).
Šeši iš dešimties gyventojų taip pat įsitikinę, kad savižudybė įvyksta be perspėjimo. 2015-aisiais taip manė aštuoni iš dešimties apklaustųjų.
Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio, aplinkiniai gali padėti žmogui, kuris galvoja apie savižudybę.
„Galima ir iš tiesų vertėtų nebijoti pasiteirauti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, jei kyla tokia nuojauta. Dažnai toks klausimas gali sukelti palengvėjimą ir tapti rimto pokalbio pradžia. Draugas ar šeimos narys gali pajausti, jog apie tai galima kalbėti atvirai“, – pranešime spaudai teigia P. Skruibys.
Higienos instituto duomenimis, mažiausias savižudybių skaičius, tenkantis 10-čiai tūkst. gyventojų, pernai buvo Jurbarko (7,8), Kretingos (13,2) rajonuose, taip pat Vilniaus mieste (16,2), Radviliškio rajone (16,7) Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse (16,9). Daugiausia savižudybių užfiksuota Birštone (96,6 atvejų 10-čiai tūkst. gyventojų), Kelmės rajone (60,6), Pasvalio (59,1), Zarasų (58,2) rajonuose, Druskininkuose (56,5).
Tyrimų rezultatus pristatę Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai teigia, kad situacija sostinėje gerėja, nes visuomenė darosi sąmoningesnė, gebanti atpažinti asmenis, kuriems reikia pagalbos. Vilniuje triskart išaugo ir suteiktų psichologinių konsultacijų – 2018-aisiais jas gavo per 3,8 tūkst. gyventojų.
