Valstybės valdomos įmonės, vertinant jas kaip darbdavį, potencialius kandidatus domina dėl užtikrinamų socialinių garantijų bei didesnio stabilumo, tačiau motyvaciją dirbti jose atšaldo perteklinė biurokratija ir maži atlyginimai. Tokią gyventojų nuomonę atskleidė tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ inicijuota apklausa. Pasak ekspertų, pritraukti talentingus darbuotojus į valstybės valdomas įmones – vis dar didelis iššūkis.
„Vis labiau ryškėjant konkurencijai tarp valstybės valdomų įmonių bei privataus sektoriaus dėl darbo rinkoje esančių geriausių darbuotojų, net strateginius valstybės projektus valdančioms įmonėms kyla iššūkių siekiant pritraukti tiek talentingus vadovus, tiek kompetentingus specialistus. Aukštos kvalifikacijos kandidatai nėra linkę manyti, jog valstybės valdomose įmonėse jiems tenkančios atsakomybės ir mokamas atlygis yra proporcingi bei atitinkantys rinkos vidurkį“, – sako bendrovės „Manpower“ pardavimų vadovė Evelina Latyšovič.
Tyrimas atskleidė, kad kas trečiam šalies gyventojui valstybės valdomos įmonės atrodo nepatrauklios darbdavės. Svarbiausiomis to priežastimis apklausos dalyviai įvardino tai, kad valstybės valdomų įmonių sprendimus gali lemti politiniai interesai (71 proc.), formalumų ir biurokratijos perteklių (66 proc.) bei atlyginimo dydį (54 proc.).
Dažniausiai lietuvių minėtos darbo valstybės valdomose įmonėse patrauklumo priežastys – tai socialinių garantijų užtikrinimas, stabilumas ir stabilus atlyginimas bei patikimumas.
„Apklausos rezultatai rodo, kad gyventojai iš valstybės valdomų įmonių tikisi tų pačių vertybių, kaip ir iš privataus verslo ar bet kurio kito darbdavio: konkurencingo, laiku mokamo atlygio, užtikrintumo dėl socialinių garantijų bei darbo vietos ir stabilumo“, – rezultatus komentuoja tyrimą atlikusios RAIT tyrimų bendrovės vadovė Dovilė Končak.
Neužtikrina patrauklaus atlygio
Beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų pritaria, kad, jei valstybinės įmonės siūlo mažesnius nei rinkos vidurkis atlyginimus, jos negali užtikrinti atsakomybes atitinkančios specialistų kompetencijos.
„Kai bendrovė neturi galimybės užtikrinti patrauklų arba rinkos vidurkį atitinkantį darbo užmokestį, yra renkamasi iš kandidatų, kurie neturi visų reikiamų kompetencijų, tačiau turi potencialo ir noro jas išsiugdyti per darbo patirtį – būtent tai, ką siūlo bendrovė mainais už didesnį nei rinkos vidurkis darbo užmokestį“, – pastebi E. Latyšovič.
Valstybės valdomos įmonės gali gan nesunkiai pritraukti darbininkus ir specialistus, tačiau susiduria su problemomis, kai kalbama apie aukštesnės kvalifikacijos ar siauros specializacijos darbuotojus.
„Yra atvejų, kai valstybės valdomoms įmonėms pavyksta užtikrinti konkurencingus atlyginimus žemesnės kvalifikacijos profesijų atstovams. Vis dėlto, negalėjimas lygiaverčiai konkuruoti darbo rinkoje siūlant rinkos vidurkį atitinkantį darbo užmokestį išryškėja ieškant specialistų į aukštesnės kompetencijos reikalaujančias pareigybes. Paklausiems talentams atlygis yra svarbus kriterijus, todėl, negalėdami pasiūlyti rinkos formuojamo finansinio paketo, darbdaviai neretai yra priversti mažinti kvalifikacinių reikalavimų kartelę“, – teigia E. Latyšovič.
Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklausos respondentų mano, kad mažesni atlyginimai valstybinėse įmonėse nedidina ir bendros konkurencijos darbo rinkoje.