Kas antras šalies gyventojas (54 proc.) šaltuoju metų sezonu yra paslydęs ir dėl to patyręs sumušimą ar rimtą traumą. Tokią statistiką atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Pasak ekspertų, su paslydimais susijusių traumų įprastai daugiausia fiksuojama sausio ir vasario mėnesiais, todėl vaikštant lauke itin svarbu būti atsargiems ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.
Remiantis tyrimo duomenimis, šaltuoju metų sezonu, įskaitant vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį, daugiau nei pusė gyventojų yra patyrę įvairaus lygio traumas dėl ledo, plikšalos ir slidžios dangos. Bent kartą patyrę sužalojimą, dėl kurios prireikė medikų pagalbos, teigia 12 proc. respondentų, o 3 proc. apklaustųjų į medikus dėl patirtų traumų teko kreiptis daugiau nei vieną kartą. Tuo metu 39 proc. gyventojų teigia patyrę lengvesnius sumušimus ir gydėsi savarankiškai, rodo tyrimas.
„Šaltuoju sezonu temperatūrai svyruojant aplink nulį laipsnių, oro sąlygos gali pasikeisti kone per naktį. Tokiu metu gatvės tampa itin slidžios dėl ledo, susidariusio plikledžio ar sniego. Ant gatvių ir šaligatvių dangos susikaupusi drėgmė užšąla, sudarydama itin pavojingą ploną ledo sluoksnį, kuris dažnai būna sunkiai pastebimas. Tai reikšmingai padidina paslydimų ir traumų riziką“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.
Kaip rodo tyrimas, paslydimo metu dažniausiai pažeidžiamos yra galūnės, tai yra rankos ir kojos: 27 proc. respondentų teigia, jog traumų atvejais nukentėjo koja, o 22 proc. sumušta ar traumuota buvo ranka. Kiek nukenčia sėdmuo (21 proc.), dar rečiau nugara (12 proc.).
„Slystant krentantis žmogus natūraliai siekia išlaikyti pusiausvyrą arba sumažinti kritimo smūgį, todėl instinktyviai remiasi rankomis arba bando atsistoti ant kojos, kuri slysta. Tokie refleksai dažnai lemia patempimus, sumušimus ar net lūžius, nes galūnėms tenka sugerti visą kritimo krūvį, o pats veiksmas įvyksta automatiškai ir labai greitai“, – komentuoja A. Juodeikis.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, dėl paslydimo patiriamomis žalomis labiausiai išsiskiria sausio bei vasario mėnesiai – šiuo laikotarpiu vyrauja vienos nepalankiausių oro sąlygų saugiam pėsčiųjų judėjimui lauke.
Paskutiniųjų metų sausis ir vasaris buvo ypač „traumingi“. 2024 m. sausį tokių registruotų incidentų skaičius augo 39 proc., o vasario mėnesį 11 proc., palyginus su atitinkamu ankstesnių metų mėnesiu, rodo bendrovės duomenys.
Pasak draudimo eksperto, pastaruosius dvejus metus dominuoja sumušimų ir sutrenkimų incidentai − 2024 m. ir 2023 m. registruota po 880 tokių atvejų. Didžiausios žalų sumos už traumas išmokėtos patyrus lūžį ar išnirus kaului.
Pati didžiausia pastaraisiais metais išmokėta žala siekė 3,3 tūkst. eurų, kuomet paslydęs gyventojas patyrė veido, kaukolės lūžius ir įvairius išnirimus, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.
„Žiemos metu kone kasdien tenka susidurti su slidžiais paviršiais, todėl labai svarbu pasirūpinti savo saugumu ir atidžiai įvertinti galimas paslydimo rizikas. Tinkama avalynė, atsargumas ir dėmesys aplinkai gali padėti išvengti traumų bei užtikrinti saugesnę kasdienybę. Garbingo amžiaus žmonėms tokiu metu patariama susilaikyti nuo judėjimo pėsčiomis lauke arba tai daryti su lydinčiu asmeniu“, – pabrėžia žalų departamento vadovas.
A. Juodeikis atkreipia dėmesį, jog žiemą ypač svarbu vadovautis pagrindiniais saugumo principais, kurie padeda išvengti traumų:
- Rinkitės tinkamą avalynę: dėvėkite batus su neslystančiais guminiais ar grublėtais padais, kurie geriau sukimba su gatvės bei šaligatvio paviršiumi. Jeigu batų padai slidūs, užsidėkite specialius apkaustus.
- Eikite lėtai ir atsargiai, nedarykite staigių judesių, žingsniuokite trumpais, stabiliais žingsniais, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Jokiu būdu neskubėkite, nebėkite.
- Atidžiai stebėkite, kur einate, vengdami blizgių, galimai apledėjusių paviršių. Nesinaudokite telefonu, lipdami ar leisdamiesi laiptais visada laikykitės už turėklų.
- Jei įmanoma, rinkitės geriau prižiūrėtus šaligatvius ar kelius, kurie yra barstomi druska ar smėliu.
- Eidami nelaikykite rankų striukės ar palto kišenėse, kad jos slydimo atvejų visuomet būtų pasirengusios padėti išlaikyti pusiausvyrą.
