Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir vis aktyviau jose dalyvauja, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas.
Gyventojų informuotumo bei pasitikėjimo privalomojo sveikatos draudimo sistema ir VLK bei įsitraukimo į ligų prevencijos programas tyrimas, kurį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, parodė, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra girdėję apie ligonių kasų finansuojamas prevencines programas, o 6 iš 10 apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.
Geriausiai žinoma yra gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa – tą patvirtino 74 proc. apklaustųjų. Taip pat gerai žinoma ir krūties vėžio prevencinė programa, apie kurią buvo girdėję 71 proc. apklausos dalyvių. 69 proc. respondentų teigė žinantys apie širdies ir kraujagyslių ligų, 65 proc. – storosios žarnos vėžio, 62 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinę programą. Visų prevencinių programų žinomumas palyginti su ankstesniais metais išaugo.
Net 2 iš 3 arba 68 proc. apklaustųjų apie ligų prevencines programas sužinojo iš šeimos gydytojo arba kito sveikatos specialisto. 43 proc. – iš žiniasklaidos, 21 proc. – iš socialinių tinklų, o 19 proc. – iš šeimos narių, draugų ar kaimynų.
Apklausa parodė, kad gyventojai ne tik žino apie ligų prevencijos programas, bet ir jose dalyvauja. Be to, dalyvaujama aktyviau nei praeitais metais. Trečdalis (34 proc.) respondenčių dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. 27 proc. apklaustųjų – širdies ir kraujagyslių, po 19 proc. – krūties ir storosios žarnos vėžio programose. Dar 12 proc. – prostatos prevencijos programoje. Vis dėlto 32 proc. gyventojų nė vienoje iš šių programų nėra dalyvavę.
Absoliuti dauguma (88 proc.) gyventojų sutiktų pasinaudoti prevencine programa, jei būtent šeimos gydytojas pakviestų joje dalyvauti. Tačiau net 1 iš 3 apklaustųjų atsisakytų šeimos gydytojo pasiūlymo todėl, kad, jų manymu, būtų sunku patekti pas gydytoją. Įdomu tai, kad 22 proc. prevencine programa nepasinaudotų dėl įsitikinimo, jog yra sveiki, penktadalis (20 proc.) teigia nedalyvaujantys, nes nuogąstauja dėl blogų rezultatų, o dar 11 proc. nurodė neturintys tam laiko.
Dauguma (70 proc.) respondentų daugiau informacijos apie ligų prevencijos programas bei kvietimą atvykti pasitikrinti norėtų gauti iš savo šeimos gydytojo. 15 proc. – per E. sveikatos portalą.
