Gyventojai į pensiją išeiti norėtų papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Sulaukus pensijos per tolesnį tikėtiną 20 metų gyvenimo laikotarpį tokia dydžio suma galėtų virsti apie 570 eurų sudarančiomis reguliariomis mėnesio pajamomis.
„Apklausos respondentų įvardytas reikšmingas lėšų dydis rodo, kad gyventojai senatvėje norėtų gauti didesnes pajamas nei tos, kurias šiuo metu užtikrina valstybė. Lietuvoje vadinamoji pajamų pakeitimo norma senatvėje sudaro 43 proc. Ji rodo, kad į pensiją išėjęs gyventojas vidutiniškai gaus mažiau nei pusę ligtolinių pajamų“, – teigia Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Anot jo, gyventojų siekis senatvėje užsitikrinti papildomą 500–600 eurų priedą prie valstybės mokamos pensijos yra visiškai pagrįstas, nes tai jiems padėtų pasiekti rekomenduojamą 70–80 proc. pajamų pakeitimo normą.
Pranešime pažymima, kad daugelis gyventojų, nuo atlyginimo apie 10 proc. lėšų dalį skirdami kaupimui pensijų fonduose ar investavimui, per kelis dešimtmečius galėtų pasiekti didesnę kaip 100 tūkst. eurų sumą.
„Vidutinis atlyginimas šalyje šiuo metu sudaro apie 1,2 tūkst. eurų į rankas, tad nuo jo kas mėnesį investuojant 120 eurų su vidutine metine 6 proc. grąža ir darant tai 30 metų, laikotarpio pabaigoje galima būtų sukaupti apie 120 tūkst. eurų“, – skaičiuoja „Swedbank“ atstovas.
Anot jo, padidinus kas mėnesį skiriamą sumą iki 135 eurų arba 11 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo, minėtomis sąlygomis būtų galima sukaupti 136 tūkst. eurų.
„Aišku, praeities investicijų rezultatai nebūtinai užtikrins tokius pačius rezultatus ateityje, bet šimtametė finansų rinkų istorija rodo, kad investicijos ilgainiui atneša apčiuopiamą grąžą“, – pastebi T. Gudaitis.
Vis dėlto daugiau kaip 100 eurų siekiančią sumą nuo savo atlyginimo papildomam pensijos kaupimui yra pasirengę atidėti tik 5 proc. gyventojų. Kaip rodo „Swedbank“ apklausos duomenys, vidutiniškai gyventojai tam galėtų skirti apie 33 eurus per mėnesį.
„Gera žinia ta, kad šiemet gyventojai papildomam pensijos kaupimui yra nusiteikę skirti vidutiniškai 20 proc. daugiau kas mėnesį nei ankstesniais metais. Tai rodo, kad nepaisant didelės infliacijos ir kitų iššūkių asmeniniams finansams, savarankiškas kaupimas pensijai įgauna didesnę svarbą“, – pastebi T. Gudaitis.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2023 m. kovo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 016 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
