Gerėjant ekonominiai šalies padėčiai, santaupų neturinčių ar tik minimalias santaupas turinčių gyventojų finansinė būklė iš esmės nepakito, rodo SEB banko gyventojų finansinio saugumo tyrimas.
Be santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pat daliai gyventojų santaupų pakaktų vienam mėnesiui. Tyrimo duomenimis, dauguma apklaustų gyventojų per artimiausius vienus metus neplanuoja sutaupyti daugiau.
„Tyrimas parodė, kad gerėjanti ekonominė situacija nėra papildomas teigiamas veiksnys, kad paskatintų gyventojus taupyti. Gyventojai galimybę išgyventi be santaupų vertina panašiai kaip ir praeitais metais. Kas truputį kelią nerimą, kad neturinčių santaupų dalis net šiek tiek padidėjo – nuo 16 proc. iki 18 proc.“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
5 proc. apklaustų šalies gyventojų mano, kad per artimiausius 12 mėnesių pavyks atsidėti daugiau lėšų, negu pavyko sutaupyti per praėjusius metus (tokių gyventojų dalis, palyginti su pernai nesikeitė), o 43 proc. apklaustųjų tikisi sutaupyti panašiai (pernai – 41 proc.).
15 proc. teigia, kad sutaupys mažiau (2018 metais – 14 proc.), o 28 proc. atsakė, kad nesutaupė ir nesutaupys. Pernai manančių, kad nieko nepavyks sutaupyti, buvo 32 proc. Rekomenduojamo (ne mažiau kaip 6 mėnesių) atlyginimo dydžio santaupas yra sukaupę 11 proc. gyventojų – tiek pat, kiek ir pernai.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, šiemet sparčiai auga visų visuomenės sluoksnių pajamos – tiek dirbančių asmenų, tiek žmonių, kurių didžiąją dalį pajamų sudaro socialinės išmokos.
„Mažėja skurstančiųjų, kuriems nepakanka pajamų maistui arba naujiems drabužiams įsigyti. Skurstančiųjų dalis po truputį mažėja (…) Pensininkai, daugiau vaikų turintys asmenys vis dar yra skurstančiųjų grupėje, bet, geroji žinia, kad daugėja žmonių, kurie gali sau leisti taupyti ir įsigyti brangesnius pirkinius – tų žmonių po truputį daugėja“, – sakė T. Povilauskas.
Pasak jo, apklausa parodė, kad sumažėjo planuojančių emigruoti asmenų, kuriems per 30 metų.
„Sakyčiau, absoliučiai didžiausia šios apklausos staigmenų, kad netikėtai labai sumažėjo dalis apklaustųjų daugiau kaip 30 metų, kurie sakytų, kad per artimiausius trejus metus ketina išvykti gyventi į užsienį. Ši dalis būdavo – sudėjus visus nuo 30 metų ir vyresnius asmenis – 5-6 proc. apklaustųjų, tai matome, kad šiemet likęs tik 1 proc.“, – sakė T. Povilauskas.
Anot ekonomisto, tai įrodymas, kad ekonominė padėtis Lietuvoje gerėja, tiesa, jaunimo, ketinančio „išvažiuoti gyventi sumažėjo nežymiai“.
S. Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, kad taupyti patartina tuomet, kai tam yra palankesnės galimybės, o dabar, šalies ūkio požiūriu, yra būtent toks metas.
„Mūsų pagrindinė žinutė, kad turime gerą situaciją, matome pozityvias ekonomikos tendencijas, bet mes tos situacijos neišnaudojame rezervui susiformuoti. Taupykime tada, kai auga pajamos, ekonomika yra teigiamame cikle“, – kalbėjo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
„Nes vis tiek bus metai, kai susitiksime ir sakysime, kad finansinė padėtis pablogėjo, metai buvo blogi ir emigracija vėl padidėjo. Tokie metai kažkada ateis. Tai geriau pasiruošti šitiems dalykams dabar“, – pridūrė T. Povilauskas.
Daugiau nei pusė – 53 proc. respondentų – atsakė, kad jų pajamos kitąmet nesikeis. 16 proc. apklaustųjų kitąmet tikisi didesnių pajamų. 15 proc. mano, kad kitąmet jų pajamos bus mažesnės.
Tyrimas atskleidė teigiamą tendenciją, kad Lietuvos gyventojai į finansinius įsipareigojimus žiūri atsakingai ir stengiasi jų laikytis.
Reprezentatyvią apklausą SEB banko užsakymu rugsėjo-spalio mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso apklausta per 1 tūkst. gyventojų.
