Mokėjimo kortelės Baltijos šalyse išlieka populiariausia atsiskaitymo forma, rodo SEB banko užsakymu bendrovės „Norstat“ pernai metų rudenį atlikta apklausa. Lietuvoje net 7 iš 10 apklaustų gyventojų nurodė, kad atsiskaitydami prekybos ir paslaugų vietose pirmenybę teikia mokėjimo kortelei, tuo metu Latvijoje ir Estijoje – 6 iš 10, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Skirtingus mokėjimo būdus – korteles, grynuosius pinigus ir išmaniuosius sprendimus – po lygiai naudoja 22 proc. estų, 18 proc. latvių ir 7 proc. lietuvių.
Kaip parodė apklausa, labiausiai grynieji pinigai yra įprasti 50–59 metų Lietuvos žmonėms. Kone kas penktas (19 proc.) šios amžiaus grupės atstovas atsakė, kad pirmenybę teikia gryniesiems pinigams, kai Estijoje šią poziciją palaikė vos 6 proc., o Latvijoje – 12 proc. tos pačios amžiaus grupės respondentų.
Jauni (18–29 metų) gyventojai gryniesiems pirmenybę rečiausiai teikia Estijoje – tokių, tyrimo duomenimis, yra vos 3 proc., Latvijoje – 10 proc., Lietuvoje – 13 procentų.
Dauguma apklausos dalyvių – 69 proc. – konstatavo, kad labiausiai galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele jiems trūksta Lietuvos turguose. Tyrimas taip pat atskleidė, kad šiuolaikiniai mokėjimo sprendimai lėtai plinta grožio salonuose ir kirpyklose, rečiau juos naudoja smulkieji prekybininkai ir gamintojai, automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės.
Pavyzdžiui, daugiau negu pusė (54 proc.) respondentų nurodė, kad mieliau už paslaugas atsiskaitytų mokėjimo kortele, o ne grynaisiais pinigais Lietuvos grožio salonuose, kirpyklose ir pan. Estijoje ir Latvijoje už grožio ir sveikatos paslaugas grynaisiais pinigais atsiskaitančių respondentų buvo atitinkamai 30 proc. ir 24 procentai.
Lietuva taip pat išsiskyrė iš kitų Baltijos šalių tuo, kad net trečdalis (32 proc.) apklaustųjų teigė, jog banko kortele sudėtinga atsiskaityti už autoservisų paslaugas, todėl prireikia grynųjų pinigų. Estijoje ir Latvijoje su panašiais sunkumais susiduria atitinkamai tik 11 proc. ir 14 proc. respondentų.
