Lėtėjanti ekonomika, infliacija ir kylančios palūkanų normos jau dabar verčia didžiąją dalį Lietuvos gyventojų peržiūrėti savo finansines galimybes. Sausį Medicinos banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdytos apklausos metu net 40 proc. respondentų dėl lėtėjančios ekonomikos teigė planuojantys mažinti išlaidas pramogoms, sveikatinimui, grožio procedūroms, taip pat atsisakyti nebūtinų pirkinių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Natūralu, kad keičiantis ekonominei situacijai keičiasi ir pačių gyventojų elgesys. Bazinių poreikių patenkinimas visada bus pirmoje vietoje, o pramogos, sveikatinimas ar grožio procedūros nėra pirmo būtinumo paslaugos, tad dažniausiai pasirenkama taupyti jų sąskaita: rečiau lankomasi pramogų ar sveikatinimo paslaugų teikimo vietose, dažniau ieškoma pigesnių ar visiškai nemokamų alternatyvų“, – sako Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Mažėjančias išlaidas nebūtinoms prekėms rodo ir Lietuvos banko duomenys: metų pabaigoje šalyje reikšmingai sumenko informacinių ir ryšių technologijų įrangos, kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų, drabužių ir avalynės pardavimai. Paskutinį 2022 m. ketvirtį Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta buvo 1,2 proc. mažesnė nei ankstesnį ketvirtį ir 3,5 proc. mažesnė nei prieš metus.
Apklausos duomenimis, 35 proc. respondentų šiemet planuoja didesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui. Tarp jų daugiausia aukštesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų respondentų, rajonų centrų ir kaimo gyventojų.
Lėtėjanti ekonomika skatina taupyti ir atostogų sąskaita: 28 proc. respondentų šiemet planuoja rinktis kuklesnes atostogas arba jų visai atsisakyti. Tarp jų daugiausiai 26–45 m., žemesnio išsimokslinimo apklaustųjų.
Naujausiais Lietuvos banko statistiniais duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvos gyventojai sąskaitose turėjo apie 21,6 mlrd. eurų.
„Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 13 proc. respondentų nuomone, infliacija, lėtėjanti ekonomika ir kylančios palūkanų normos neturės įtakos jų finansiniam elgesiui. 12 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Sausio 19–28 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
