Vyriausybei rugsėjį patvirtinus viešojo sektoriaus energijos taupymo priemones, rugsėjo mėnesį vien Turto banko valdomos įstaigos sunaudojo penktadaliu mažiau elektros nei tuo pat metu pernai, skelbia Turto bankas, kartu su Lietuvos energetikos agentūra pristatęs tokių duomenų švieslentę.
Pasak Turto banko, tai lėmė tarnautojų elgesio pokyčiai. Jie dažniau rinkosi laiptus, o ne liftus, išjungė nenaudojamus prietaisus, dirbo nuotoliu, atsisakė kondicionierių.
„Lygindami istorinius duomenis matome, kad šiais metais elektros suvartojimas įstaigose tolygiai augo, o rugsėjį gerokai krito. Galime teigti, jog bendros pastangos taupyti davė apčiuopiamų rezultatų. Teoriškai buvo skaičiuojama, kad pakeitus elgseną galima sutaupyti 10–15 proc. elektros, tačiau tikriausiai pirmą kartą ir tokiu mastu tai įvyko praktiškai“, – pranešime sakė Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Banko, valdančio apie 5 proc. viso valstybės turto, administruojamuose pastatuose įsikūrusios įstaigos rugsėjį sunaudojo 1,6 mln. kWh – 20 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Turto banko skaičiavimu, jei tokį taupymo tempą pavyktų išlaikyti, per metus įstaigos sutaupytų apie 2 mln. eurų.
„Jei tokį taupymą, kokį pademonstravo Turto banko klientai, pavyktų užtikrinti ir kituose sektoriuose, sutaupymai kasmet siektų dešimtis milijonų eurų“, – įsitikinęs M. Sinkevičius.
Lyderės taupant elektrą buvo mažos įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos teismo ekspertizės centras sutaupė net 86 proc. elektros.
Tarp didžiausių vartotojų taupiausi rugsėjį buvo Žemės ūkio ministerija, elektros vartojimą sumažinusi apie 50 proc. ir sutaupiusi daugiau nei 32 tūkst. kWh, Kauno apskrities mokesčių inspekcija (10 tūkst. kWh), viename pastate esančios Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinė mokesčių inspekcija Vilniuje.
Skaičiuojama, kad Turto banko išlaidos už elektrą jo valdomuose pastatuose šiemet sieks 12–13 mln. eurų (pernai – 7,45 mln. eurų).
Vyriausybė įpareigojo institucijas per dvejus metus energijos sunaudojimą sumažinti 20 proc. Tokiu būdu išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per šį laiką sumažėtų apie 100 mln. eurų.
Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausi energetiniai nuostoliai patiriami dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų.
