Vienas svarbiausių Lietuvoje transporto sektorius, kaip ir kiekvienais metais, pasirūpino daugybės žmonių geromis emocijomis papuoštomis Kalėdomis. Krovinių vežimo apimčiai priartėjus prie kasmetinio sausio štilio, laikas apžvelgti, kaip sektorius vertina 2024 metus.
Kuo kvėpuoja vežėjai?
Pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko pastebi, kad ir ekspertus, ir transporto įmones šie metai nuteikia pozityviai, nors gruodžio rezultatų dar nėra.
„Neapleidžia jausmas, kad visi 2024-ieji buvo įtempti. Metų pradžia buvo labai neaiški, bet regime, kad dabartinis rezultatas – optimistiškai pozityvus, ypač pastarųjų keturių mėnesių rodikliai“, – sako jis.
Specialistas taip pat išskiria svarbų šiųmetį pokytį dėl verslo migracijos. Pernai jau buvo pirmų ženklų, o šiemet dar labiau pasimatė, kad pervežimo įmonių perkėlimas į Lenkiją nebesuteikia konkurencinio pranašumo. Didelė ankstesnių metų plėtra į Lenkiją, sieta su mobilumo paketo reikalavimais, nuslūgo, pasikeitus mokestinei politikai kaimyninėje šalyje. Kaštai nebėra tie, kurių tikėtasi.
Savo ruožtu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas apibendrinti metus siūlo per dvi perspektyvas – verslo ir jo rezultatų bei reguliacinės aplinkos pokyčių.
„Sektorius, istoriškai įpratęs prie dviženklio šuoliavimo į priekį, tikėtina, bus priverstas žengti žingsnį atgal, nes 2024-ieji – sąstingio metai. Įmonės išlaiko nežymų krovinių apyvartos augimą, tačiau susiduria su eksporto pajamų mažėjimu. 2024-ųjų pirmąjį pusmetį tarptautinio transporto operacijų apyvarta didėjo 6,3 proc., bet gautos eksporto pajamos traukėsi 2,3 proc. Įmonės dirbo daugiau, bet uždirbo mažiau.
Jų finansiniams rodikliams stagnuojant, reikšmingai didėjo sąnaudos ir mokestinė našta. Sausį–rugsėjį transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai išaugo 23 proc. (VMI duomenimis). Ir toliau sparčiai pūtėsi krovininio kelių transporto išlaidos darbuotojams, nepaisant 43 proc. augimo pernai“, – skaičius pateikia pašnekovas.
Istorinis įvykis
Kalbėdamas apie verslo aplinką, P. Drižas neabejoja, kad vienas svarbiausių praėjusių metų įvykių Lietuvos transporto sektoriui yra daugiau nei trejus metus lauktas Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo sprendimas Mobilumo paketo byloje dėl vilkiko grąžinimo nuostatos panaikinimo. Anot eksperto, galbūt tai netgi istorinis laimėjimas.
„Neaiški ateitis dėl šio neproporcingo reikalavimo buvo vienas iš esminių neapibrėžtumo veiksnių, stabdęs įmonių sprendimus dėl verslo tęstinumo ir plėtros Lietuvoje. Šioje vietoje turime atiduoti duoklę Lietuvai atstovavusioms valstybės institucijoms bei teisininkams. Kita vertus, džiaugiamės, kad iki bylos nagrinėjimo TTLA suinteresuotosioms šalims Briuselyje nuolat teikta argumentuota ir faktais paremta pozicija dėl neigiamų pasekmių ekonomikai ir aplinkosaugai taip pat buvo išgirsta“, – priduria jis.
A. Michejenko taip pat šį įvykį išskiria kaip esminį ir sako, kad to buvo galima tikėtis.
„Reikalavimas vežėjams reguliariai grįžti į registracijos šalį buvo diskriminacinis, o to rezultatas – didesni kaštai ir didesnis į aplinką išmetamo CO2 kiekis. Jo panaikinimas, kaip ir mažėjantis EURIBOR, kuris leis vežėjams palankesnėmis sąlygomis finansuoti verslą, yra metų pozityvas“, – dėsto transporto rinkos žinovas.
Sektoriaus išskirtinumas – atsparumas
Abu pašnekovai pabrėžia jau įprastu tapusį Lietuvos transporto sektoriaus atsparumą esant sudėtingoms sąlygoms ir gebėjimą jose rasti galimybių. Nors pirmąjį 2024-ųjų pusmetį per sektorių nusirito bankrotų banga, tačiau stipresni rinkos žaidėjai su iššūkiais dorojosi sėkmingai visus metus.
„Nuo pandemijos pradžios vis kuo nors išsiskiria kiekvieni metai. Kai baigėsi pandemija, atrodė, jog sektorius pamažu atsigauna, o tada Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Situacija vėl lyg nusistovėjo, tuomet prasidėjo konfliktas Artimuosiuose Rytuose, buvo daug nežinomybės. Aukštos palūkanų normos apsunkino sektoriaus finansavimą šiuo sunkiu periodu. Tai, kad matyti šviesa tunelio gale, didelis nuopelnas to, kad transportininkai po išgyventų krizių išmoko susiskaičiuoti, susispausti, greičiau orientuotis“, – teigia A. Michejenko.
P. Drižas dabartinėje situacijoje įžvelgia nemažai vežėjų potencialo ir vardija to priežastis.
„Kai dėl kritusios pasiūlos ir susitraukusių įkainių didelė dalis Europos transportininkų atsisako užsakymų, Lietuvos įmonės prisiima atsakomybę ir veža krovinius ne visuomet palankiomis sąlygomis, stengiasi išlaikyti krovinių srautą, darbo vietas ir sutartinius įsipareigojimus, galimus finansinius nuostolius padengdamos sukauptais finansiniais rezervais. Siekiama susikurti rimtą pagrindą augimui, atsigavus Vokietijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių ekonomikoms“, – aiškina jis.
Iššūkiai Lietuvoje
Jau daug metų vežėjai ir valstybinės institucijos kryžiuoja ietis dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo. Vežėjai prašo atsižvelgti į jų argumentus ir ieškoti sprendimų, o ne tik griežtinti reikalavimus. Tai vienas didžiausių sektoriaus iššūkių.
„2024-aisiais galima suskaičiuoti arti dešimties viena po kitos ėjusių reguliacinių intervencijų, kuriomis buvo vis labiau ribojamos įmonių galimybės pritraukti deficitu tapusius vairuotojus iš trečiųjų šalių. Siekiant sugrąžinti transporto sektorių į kryptingą augimo kelią ir atitinkamai didinti jo indėlį į šalies ekonomiką, bus reikalingos ne tik verslo pastangos, bet ir atsakingai pasverti imigracinės politikos sprendimai“, – sako P. Drižas.
Kitąmet tikimasi stabilumo
A. Michejenko atkreipia dėmesį ir į naują degalų akcizą. Skaičiuojama, kad dyzelinas Lietuvoje dėl to pabrangs apie 16 ct/l, o dalis vežėjų degalus pils „pigesnėse“ šalyse, daugiausia Lenkijoje.
„Valstybė dėl padidėjusio akcizo, ko gero, mokesčių nepraras, bet didės transporto išlaidos, kažkas turės jas apmokėti. Taip pat kaštai didės ir dėl mokesčių už naudojimąsi keliais. Pernai gruodį vos ne dvigubai išaugęs Vokietijos kelių mokesčių tarifas padarė didžiulę įtaką krovinių vežimo kaštams. Šiemet mažiau, bet didėjo kelių mokesčiai Austrijoje, Čekijoje.
Bet tai yra tęstinis procesas, mokesčiai ir toliau auga kiekvienais metais. Ta pati Austrija ir Čekija planuoja juos didinti ir šiemet, Danija įsiveda nuvažiuotu atstumu grįstą sistemą. Šios tendencijos laikysis ateityje ir kitose šalyse“, – teigia „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse.
Kalbėdamas apie ateinančius metus, P. Drižas pažymi, kad 2024-ieji buvo rinkimų metai. Išrinktas Europos Parlamentas, paskirtas ES transporto komisaras, Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmuoju vicepirmininku pirmą kartą išrinktas Lietuvos atstovas Virginijus Sinkevičius. Naujai suformuotas Lietuvos Seimas, paskirtas premjeras, ministerijų, kurių sprendimai turės lemiamą reikšmę transporto sektoriui ir įmonių veiklai, vadovai.
„Nuo kokybiškos teisėkūros ir glaudaus valstybės bendradarbiavimo su socialiniais partneriais priklausys, ar Lietuvos transporto įmonių pastangos išlaikyti pozicijas tarptautinėse rinkose sunkmečio sąlygomis ir sukauptas potencialas virs naujais mūsų šalies verslo ir ekonomikos pasiekimais“, – reziumuoja P. Drižas.
