Kiekviena pilnatis skirtingose kultūrose turi pačius įvairiausius pavadinimus, daugelį iš jų, ko gero, esate girdėję ir jūs: Mėlynoji pilnatis, Braškinė pilnatis ir Superpilnatis taip pat Sniego pilnatis, šiurpioji Kruvinoji pilnatis.
Visgi, pats nuostabiausias pilnaties vaizdas kol kas vardo dar neturi.
O taip yra dėl to, kad toks palydovo vaizdas atsiskleidžia tik tam tikru būdu, rašo sciencealert.com.
Stebėdami Mėnulį plika akimi galite laukti visą amžinybę ir neišvysti tokio vaivorykštinio, muilo burbulą primenančio Žemės palydovo, kaip kad pavaizduota nuotraukoje.
Tačiau Vakarų Australijos dykumoje esantis galingas radijo teleskopas „Australian Square Kilometre Array Pathfinder“ (ASKAP) būtent ir užfiksavo tokį nuostabiai spalvomis žėrintį Mėnulį.
Akivaizdu, kad savo akimis radijo bangų matyti negalime, tačiau net ir žiūrint į Mėnulio skleidžiamas radijo bangas, būtų matomas visai kitoks vaizdas.
Taip yra dėl to, kad Mėnulis neefektyviai atspindi šviesą; jis atspindi tik apie 6 procentus jį pasiekiančių radijo bangų. Didžioji dalis radijo bangų yra absorbuojama ir pakartotinai skleidžiama, kaip juodojo kūno spinduliuotė.
Pavyzdžiui, žemiau pateikiama Mėnulio nuotrauka buvo užfiksuota „National Radio Astronomy Observatory“ observatorijos teleskopu, esančiu Green Bank, Vakarų Virdžinijoje.
Saulė tuo metu buvo į kairę nuo Mėnulio, dėl ko ši pusė skleidžia karštesnę spinduliuotę.
ASKAP veikimo principas yra kitoks: jis aptinka atspindėtų radijo bangų poliarizaciją arba orientaciją. Kuomet radijo bangos atsimuša nuo paviršiaus, jos pakeičia kryptį. Poliarizacijos kampas priklausys nuo paviršiaus, nuo kurio radijo bangos atšoka, kampo stebėtojo atžvilgiu.
Kadangi Mėnulis yra sfera, dėl to poliarizacijos kampas kinta visame matomame paviršiuje.
Kaip paaiškino vyresnysis tyrimo mokslininkas Emil Lenc iš „CSIRO Australia“: „Bendras poveikis yra tas, kad poliarizacijos kryptis visada bus nukreipta į Mėnulio centrą, o didžiausias intensyvumas bus disko pakraštyje (angl. limb)“. (Mėnulio disko pakraštys yra išorinis matomas Mėnulio kraštas). Kadangi aukščiau esančio paveikslėlio poliarizacijos orientacijai atspindėti buvo panaudota spalva, dėl to tai matome kaip vaivorykštinį efektą palei Mėnulio disko pakraštį, o priešingos Mėnulio pusės turi tą pačią spalvą. Kadangi efektas yra stipriausias ties disko pakraščiu, dėl to tai sukuria bendrą „muilo burbulo“ efektą“.
Gal įprastai mūsų Mėnulis ir atrodo pilkas, bet jei atitinkamai į jį pažvelgi, galima pamatyti užslėptą jo grožį.