Atkurtos Lietuvos 100-mečio proga Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka 2018 metais pristatė vaizduojamojo meno parodų ciklą „Nacionalinė valstybė ir Lietuvos meno kūrėjai“.
Parodos ekspoziciją puošia meno vertybės, kurias bibliotekai paskolino Lietuvos dailės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Vytauto Didžiojo karo, Panevėžio krašto, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos muziejai, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, jos padalinio – Juozo Miltinio palikimo studijų centras, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra ir Gintaras Urbšys iš Kauno.
Saugo patys
Paskolintas meno vertybes, kad jų nepavogtų, nesuniokotų, saugo patys bibliotekininkai pagal sudarytą grafiką – meno kūrinių saugotojai keičiasi kas valandą. Ne darbo metu visos bibliotekos, tame tarpe ir meno kūrinių, apsauga patikėta saugos tarnybai.
Nuo kovo 1 dienos, kai buvo atidaryta paroda, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka nuo kovo 1 d. pakeitė darbo laiką ir bibliotekos centriniai rūmai Respublikos g. 14 dabar darbo dienomis dirba nuo 8.30 val. iki 19.30 val.
Skolinasi ne pirmą kartą
G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorės pavaduotojas kultūrinei veiklai Genovaitė Astrauskienė naujienų portalui JP sakė, kad parodoms kūrinius tenka skolintis dažnai.
„Tai ne pirma paroda, kurioje eksponuojamos skolintos meno vertybės. Iškilių žmonių portretus paskolino Lietuvos dailės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės ir kiti muziejai. Tame tarpe yra ir iš Panevėžio muziejaus, J. Balčikonio gimnazijos skolinti kūriniai. Taip pat yra ir asmeninių kolekcionierių skolinti kūriniai“, – aiškino G. Astrauskienė.
Apsauga natūrali
Pasiteiravus, apie meno kūrinių apsaugą, bibliotekos direktorės pavaduotoja G. Astrauskienė paaiškino:
„Natūraliai saugome – bibliotekos darbuotojai vaikšto. Sudarytas grafikas. Juk tokios vertybės – jas būtina saugoti. Specialios apsaugos neprašė. Darome, kaip ir visuose muziejuose – salėse budi budėtojai, o mes tam pasitelkėme bibliotekos kolektyvą. Juolab, kad specialių saugotojų bibliotekoje nėra.“
Parodą ruošė pusmetį
Bibliotekos parodų koordinatorė Vida Mikelevičiūtė pasakojo, kad parodai kūrinius iš įvairių muziejų rankiojo ilgai.
„Pirmiausiai sudariau reikiamų kūrinių sąrašą, o tik paskui pradėjau tartis dėl vertybių skolinimo. Manau, kad viskas pasiruošimas parodai užtruko daugiau kaip pusmetį. Juk ne tik reikia žinoti, kokių paveikslų parodai reikia, bet ir rašyti raštus muziejams, kad paskolintų, kokiomis sąlygomis paskolintų“, – aiškino apie parodos organizavimo subtilybes V. Mikelevičiūtė.
Be priežiūros nepalieka
Pasak jos, skolinę meno kūrinius muziejai nekėlė ypatingų sąlygų.
„Su daugelių bendraujame seniai ir jie žino, kokioje erdvėje paveikslai bus pakabinti. Tik apsauga – privaloma. Todėl mes budime ir niekada ekspozicijos erdvė nebūna palikta be priežiūros. Saugome labai. Mes ir patys bijome, kad kas nors neįvyktų“, – informavo apie paveikslų apsaugą V. Mikelevičiūtė.
Ruošiasi kitai parodai
Bibliotekos parodų koordinatorė V. Mikelevičiūtė sakė, kad po šios parodos bus kita įdomi paroda.
„Nuo balandžio 11 dienos eksponuosime meno kūrinius iš Rokiškio krašto muziejaus. Tai bus tautodailininkės Palmiros Damijonaitienės austų tautinių juostų ir primityvistinių Monikos Bičiūnienės paveikslų paroda“, – pristatė būsimą parodą koordinatorė V. Mikelevičiūtė.
Sąlygas aptarė
Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Paukštienė portalui JP sakė, kad muziejuje meno vertybės saugomos pagal numatytas sąlygas ir normatyvus.
„Skolinant kūrinius – sudaromos sutartis, kuriose nurodytos apsaugos formos. Kūrinių laikymo, pervežimo sąlygos turi būti užtikrintos geriausiai. Muziejai neskolintų savo darbų, jei nebūtų tikri dėl jų saugumo. Taip pat aptariamos ir draudimo sąlygos. Be to, susipažįstame su vieta, kurioje bus eksponuojami mūsų skolintos meno vertybės“, – aiškino muziejininkė.
Parodos ekspozicija
Tapybos ir grafikos priemonėmis sukurtuose portretuose vaizduojami žymūs Panevėžio krašto piliečiai – kultūros, meno, politikos veikėjai – vienaip ar kitaip prisidėję prie nepriklausomos valstybės atkūrimo bei modernios Lietuvos puoselėjimo. Tai viena ryškiausių Lietuvos atgimimo istorinių asmenybių Petras Vileišis, paskutinysis nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, tarpukario žurnalistas, rašytojas, redaktorius ir vertėjas Juozas Keliuotis, kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys Stanislovas Stakelė, pedagogė, kraštotyrininkė Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė, dailininkai Justinas Vienožinskis ir Petras Kalpokas, režisieriai: Borisas Dauguvietis, Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis ir daugelis kitų.
Paroda veiks iki balandžio 8 dienos.
