Nuo 2025 m. sausio 1 d. atskiras tekstilės atliekų surinkimas Lietuvoje taps privalomas. Iš viso iki 2023 m. pabaigos planuojama pastatyti apie 1700 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių. Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje didžioji dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetama į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekama greta jų, nes gyventojai nežino, kur juos dėti.
Tekstilės surinkimo konteinerinė sistema Lietuvoje nuolat plečiama, tačiau konteinerių tinklas kol kas nėra pakankamas. Be to, susiduriama su tekstilės atliekų perdirbimo iššūkiais, o tekstilei skirtuose konteineriuose dažnai atsiduria tos atliekos, kurios neturėtų ten būti, taip pridarydamos žalos.
Tekstilės atliekų perdirbimo galimybės nėra pakankamai išvystytos
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė aiškina, kad tekstilė iš konteinerių keliauja į tekstilės rūšiavimo centrą. Ten tekstilės gaminiai yra rūšiuojami pakartotiniam naudojimui (dėvėjimui) ir pakartotiniam medžiagų panaudojimui (perdirbimui į kitus gaminius). Drabužiai, avalynė ir namų tekstilė išrūšiuojama į daugybę skirtingų kategorijų pagal medžiagiškumą, sezoną, paskirtį. Maža dalis pakartotiniam naudojimui tinkamos tekstilės lieka Lietuvoje, o didžioji dalis eksportuojama į kitas šalis.
„Susiduriama su iššūkiais – tekstilės atliekų perdirbimo ir panaudojimo kitam tikslui būdų ir galimybių paieška. Tekstilės atliekų perdirbimo į naujus gaminius technologinės ir realizavimo galimybės dar nėra pakankamai išvystytos. Šiuo metu Lietuvoje tam tikrų tekstilės atliekų perdirbimą vykdo vos kelios įmonės, kurių perdirbti gaminiai naudojami daugiausia kaip pašluostės, o tekstilės gamybos atliekas naujų gaminių kūrimui panaudoja tik mokyklos, darželiai ar kūrybinės dirbtuvės, todėl tai sudaro tik kelis procentus atliekų tvarkymo. Kol kas didžioji dalis tekstilės perdirbama į žemesnės vertės gaminius ir medžiagas – šluostes, neaustines medžiagas“, – aiškino viceministrė.
Tekstilės rūšiavimo centro duomenimis, pakartotiniam naudojimui išrūšiuojama iki 75 proc. tekstilės gaminių, apie 10 proc. perdirbama į šluostes ir iki 15 proc. perduodama energijos gavybai (deginimui).
Netinkamos šiukšlės užteršia visą konteinerį
Dažnai tekstilei skirtuose konteineriuose atsiduria ten neturinčios būti šiukšlės, kurios užteršia viduje esančius audinius. Į tekstilės atliekoms skirtą konteinerį galima dėti švarius drabužius, avalynę, rankines, diržus, užuolaidas, patalynę, minkštus žaislus. Juos reikia sukrauti į maišus ir įmetus į konteinerį uždaryti jo dangtį. Supakuoti drabužius į maišelius ir sandariai juos užrišti labai svarbu, nes taip jie apsaugomi nuo sugadinimo ir užteršimo kitomis atliekomis.
Į konteinerius draudžiama mesti šlapią, tepaluotą tekstilę. Šlapia tekstilė ima pelyti, skleisti blogą kvapą. Palikti maišus su šiomis atliekomis greta konteinerių taip pat draudžiama. Į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius negalima mesti kitų buityje susidarančių atliekų, pvz. popierinių, medinių, stiklinių, plastikinių pakuočių, stiklo, sauskelnių, maisto ir augalų liekanų, elektronikos atliekų.
Kilimai, pagalvės, antklodės, minkštų baldų dalys, vaikams skirtų automobilių kėdutės, automobilių sėdynės bei kitos dalys turi būti priduotos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba daiktų dalinimosi stoteles.
„Jei konteineris užteršiamas kitomis šiukšlėmis, visas jo turinys sugadinamas – drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai tampa nebetinkami antriniam panaudojimui. O žmonių, kurie stengiasi atliekas rūšiuoti ir teisingai tvarkyti, pastangos nueina perniek. Užteršti kitomis atliekomis ir nebetinkami antriniam panaudojimui tekstilės gaminiai keliauja į sąvartynus arba deginimui“, – aiškino R. Radavičienė.
