Kauno apygardos teismas atsisakė nagrinėti rinkėjo ieškinį Lietuvos socialdemokratų partijai – rinkėjas T. B. teismui skundėsi, kad buvo pažeisti jo ir kitų rinkėjų teisėti lūkesčiai, kai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė žadėjusi vadovauti Vyriausybei, po rinkimų šio pažado netesėjo.
Rinkėjas taip pat teismui skundėsi, kad buvo netesėtas socialdemokratų pažadas, kad jie neis į koaliciją su politine partija „Nemuno aušra“.
Rinkėjas sako, kad tokie partijos veiksmai galėjo įtakoti ir pačius rinkimus, todėl ieškovas, kaip rinkėjas, patyrė pažeminimą ir yra sukrėstas, patiria stresą, kadangi nebuvo įgyvendintas partijos pažadas, duotas prieš rinkimus. Jis iš Lietuvos socialdemokratų partijos prašė priteisti 500 eurų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nes ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik tokie atsakovo veiksmai ar neveikimas, kuris ieškovui sukelia teisinius padarinius.
Atsižvelgęs į tai, kad ieškinyje nurodytos su viešosios valdžios formavimu susijusios aplinkybės ir politikų (kandidatų) vieši pasisakymai yra nesusiję su ieškovo teisėmis ir pareigomis, nesukelia ieškovui objektyvių teisinių padarinių, kuriuos ieškovas turėtų teisę ginti, pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Kaip pranešė Kauno apygardos teismas, ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir ieškinį priimti.
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovo reikalavimas nėra susiję su jo (ieškovo) konkrečiomis materialiosiomis teisėmis bei pareigomis, o pasirinktas teisės gynimo būdas negali sukurti materialiųjų teisinių padarinių.
Todėl teismas apelianto atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį paliko nepakeistą.
Premjeras Gintautas Paluckas, antradienį paklaustas, kaip vertina minėtą asmens skundą teismui, teigė, jog tokią teisę turi kiekvienas Lietuvos pilietis.
„Tai yra kiekvieno Lietuvos piliečio, kiekvieno žmogaus teisė mėginti teisybės ieškoti teisme, jeigu mano, kad to asmens teisės yra pažeistos. Tai yra teisinės valstybės principas“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
