Į Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį renkasi kaltinamieji ir advokatai koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos bei šių partijų politikų korupcijos byloje.
Šioje byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
„Pagaliau ateina laikas, kada teisingumas bus vykdomas teismo salėje, o ne Seimo komitetų posėdžiuose ir viešoje erdvėje“, – žurnalistams sakė į teismą atvykęs E. Masiulis. Jis sakė norįs tikėti, kad gyvena teisinėje valstybėje.
Į teismą taip pat atvyko R. Kurlianskis, V. Gapšys, Š. Gustainis, valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia.
Žiniasklaida pastarosiomis savaitėmis viešino teismui perduotą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Bylą iš viso sudaro 108 tomai, kaltinamasis aktas – 450 puslapių.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 150 asmenų, daugiau kaip 50 iš jų – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Iš viso įvykdyta daugiau nei 200 apklausų, atlikta per 30 kratų.
Teisėsauga įtaria, kad R. Kurlianskis per papirkinėjamus politikus siekė „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant įstatymus dėl vartojimo kreditų, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo, bandė paveikti Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena priėmimą.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs, kad iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės būtų išimtas klausimas dėl paminklo Jonui Basanavičiui, būtų priimti koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Prokurorai teigia, kad R. Kurlianskis taip pat siekė paveikti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko skyrimą, sprendimus dėl buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo poste, Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.
