Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska trečiadienį susitinka su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu Audriu Antanaičiu aptarti originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.
„Tęsiame dialogą ir konstruktyvų bendradarbiavimą su VLKK. Prezidentui pasirašius asmenvardžių įstatymą turime aptarti Teisingumo ministerijos jau pradėtus rengti įstatymo lydinčiuosius aktus ir suderinti sklandžius procesus“, – ministrės komentarą BNS perdavė jos atstovė Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė įstatymą, kuris leidžia raides w, x ir q asmens dokumentuose. Jis įsigalios gegužės 1 dieną.
Pasak ministrės, prezidentui pasirašius įstatymą, Teisingumo ministerija iki tol laiko parengs įstatymo lydinčiuosius aktus, netrukus bus pradėtas rengti Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis pavardžių rašybos tvarką.
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Įstatymo kritikai teigė, kad nelietuviški rašmenys prieštarauja konstituciniam lietuvių valstybinės kalbos statusui ir yra išdavystė. Opoziciniai „valstiečiai“ dėl šio įstatymo konstitucingumo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.
