Teisėjų taryba teigia, kad jos netenkina dabartinis teismų finansavimo modelis, norėtų jį keisti, taip pat prašo didinti atlyginimus teismų darbuotojams, modernizuoti pastatus, skirti lėšų saugumui.
„Tas finansavimo modelis, kuris šiandien yra, arba tos derybos, kurios vyksta tarp teisminės valdžios ir vykdomosios valdžios, teismų netenkina. Dažniausiai mums reikia įrodinėti tokius poreikius, kurie yra nulemti įstatymų, kaip pavyzdžiui, pašto išlaidos, vertimų išlaidos“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu žurnalistams sakė Teisėjų tarybos vadovė Danguolė Bublienė.
Anot jos, teismai dar turi besitęsiančių skolų už pašto, vertimo paslaugas, jų netenkina darbuotojams – posėdžių sekretoriams, teisėjų padėjėjams, teismų psichologams mokamas atlyginimas.
„Taip, teisėjų atlyginimų problema buvo išspręsta, bet teismo personalo atlyginimai yra per maži, jie – nekonkurencingi, turime didelę problemą, kai norime pasikviesti aukštos kvalifikacijos darbuotojus į teismus“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkė.
Pasak jos, norima pasiekti, kad teisėjų padėjėjų atlyginimai siektų 50 proc. teisėjų atlyginimo, psichologų – 45 proc., teismo posėdžių sekretorių – 35 procentus.
„Teismų finansavimo modelis turėtų būti keičiamas, kad teismai vis dėlto neturėtų būti prašytojo vaidmeny, bet būtų lygiavertėje pozicijoje su kitomis valdžiomis“, – pabrėžė D. Bublienė.
Seimo pirmininkas sutiko, kad derybose dėl biudžeto teismams turėtų atstovauti ne Nacionalinė teismų administracija, o Teisėjų taryba.
Anot S. Skvernelio, Teisėjų taryba pasigedo ilgalaikės teismų finansavimo perspektyvos ir išsakė siūlymą teismų biudžetą susisieti su šalies bendruoju vidaus produktu.
„Man atrodo, kad tai nėra perspektyvu. Svarbiausia, kad jie būtų tinkamai derybose atstovaujami“, – teigė jis.
„(Reikia – BNS) rasti tvarius sprendimus. Ne tai, kad jie pasakytų poreikį, o jiems atsakoma: koks jūsų prioritetas – teisingumo vykdymas ir atlyginimas ar padėjėjų atlyginimas. Taip negali būti“, – kalbėjo parlamento vadovas.
Pasak jo, sprendžiant dėl finansavimo modelio bus nagrinėjama kitų Europos Sąjungos šalių praktika.
Seimo pirmininkas pabrėžė, kad tinkamas teismų sistemos finansavimas svarbus visai visuomenei.
„Visi norime, kad teismai vyktų efektyviai, greitai, nebūtų vilkinami procesai ir kiekvienas žmogus galėtų rasti teisingumą teisme. Manau, kad čia mūsų visos visuomenės tikslas“, – sakė S. Skvernelis.
Teisėjų taryba taip pat kėlė klausimą dėl teismų pastatų modernizavimo, jų apsaugos.
Pasak D. Bublienės, Teisėjų taryba išsakė lūkestį, kad į teismus budėti grįžtų policijos pareigūnai.
„Mes kalbame apie tai, kad policininkai turėtų grįžti į teismus, bet šiuo klausimu dar vyksta diskusijos. Kita vertus, turėtų būti įrengta techninė įranga, patikros, kad nebūtų įnešami nesaugūs daiktai ir keltų pavojų ne tik teismo personalui, bet ir patiems bylos dalyviams“, – sakė ji.
„Jeigu nerastume sprendimų su policijos vadovybe, tokiu atveju mūsų prašymas bus skirti papildomą finansavimą pirkti papildomoms apsaugos paslaugoms“, – pridūrė Teisėjų tarybos vadovė.
Tai buvo pirmasis pilnos sudėties Teisėjų tarybos susitikimas su parlamento vadovu per 35-erius nepriklausomybės metus.
Teismų apsauga labiau susirūpinta po sausį Kauno apylinkės teisme įvykusio incidento, kai teisėjai skelbiant nutartį, vyras į ją metė tris kėdes, o pagalbos mygtuku iškvietus policiją ir teisėjai su sekretore bandant išeiti iš posėdžių salės, asmuo pasivijo teisėją ir smogė jai kumščiu.
Teisingumo ministerija vasario pradžioje pranešė, kad siekiant saugesnio teisėjų darbo, policija siaurins pareigūnų patruliavimo zoną, priartinant ekipažus arčiau teismų, o tarpinės teismų priimamos nutartys baudžiamosiose bylose bus skelbiamos nuotoliniu būdu ar rašytine tvarka.
Policija savo ruožtu teigė neturinti resursų budėti visuose teismų rūmuose.
