Izabelė Visockaitė – mergina, kurios, kaip pati juokauja, neįmanoma apibūdinti vienu sakiniu. Ji savo aktorystės karjerą pradėjo dar būdama 4 metų, Žagarės kultūros centre, kuriam vadovavo jos mama Aida Visockienė.
„Nuo pat mažų dienų mano kelias vedė aktorystės link. Dalyvavau visuose renginiuose, dainuodavau, šokdavau. Žodžiu, tokiam aktyviam ir scenos nebijančiam vaikui kaip aš, kelias buvo tik vienas – į sceną!“, – juokėsi mergina.
Netikėtai pasiūlė darbą
Jaunoji aktorė, pabaigusi gimnaziją įstojo į Šiaulių universitetą ir ten baigė teatro ir kino bakalauro studijas. Kaip ir daugeliui, vos pabaigus mokslus, iškilo klausimas „O kas dabar?“.
Tačiau, laimei, prabėgus dvejiems mėnesiams, Panevėžio teatro „Menas“ atstovas susisiekė su ja ir pasiūlė darbą. „Nedvejodama sutikau“, – prisiminė Izabelė.
Vaikystės svajonė
Aktorė yra kilusi iš Žagarės miestelio, kurį jį apibūdina kaip vieną gražiausių vietų Lietuvoje. Mergina pripažįsta, kad gyventi Panevėžyje iš pradžių nebuvo lengva, tačiau vėliau susipažinusi su miestu ir kolegomis, viskas tapo daug paprasčiau.
Paklausta, ar svajoja tapti televizijos serialų ar filmų aktore, Izabelė atviravo, kad tai buvo vaikystės svajonė.
„Labai mėgdavau imituoti įvairiausius televizijos aktorius, pakartoti jų balsą, judesius ir net išvaizdą, mokėjau mintinai visas reklamas, bet smagiausia, kai gali susikurti savo personažą kaip tik nori. Žinoma, jei leidžia režisierius“, – juokėsi jaunoji aktorė.
Labiausiai žavi kūrimo procesas
Izabelė teigė, kad ją teatre labiausiai žavi vaidmens kūrimo procesas.
„Sunku išskirti įsimintiniausią vaidmenį, nes visi jie skirtingi, paslaptingi ir pilni iššūkių. Mane visada žavi pats vaidmens kūrimo procesas. Jį pažinti, suprasti, susidraugauti su juo ir įgyvendinti – tai tampa įsimintiniausia pasiruošimo spektakliui dalimi“, – pasakoja mergina.
Galėjo būti ir dainininke
Pašnekovė juokauja, jog jei ne aktorystė, ji tikrai būtų dainininkė.
„Jei ne aktorystė, aš turbūt būčiau siekusi dainininkės karjeros, nes dainuoju taip pat daug, kiek ir vaidinu. Tad džiaugiuosi, kad teatre tenka ir sudainuoti vieną, kitą dainą, bei surengti savo koncertą“, – pasakoja teatro „Menas“ aktorė.
Įsimintiniausias nutikimas
Izabelė mielai sutiko papasakoti vieną įsimintiniausių nutikimų spektaklio metu.
„Prisimenu, kai teatre, spektaklio metu dingo elektra ir dar tokioje jautrioje spektaklio akimirkoje, o aš tuo metu užkulisiuose save turėjau apsipilti vandeniu. Pamenu, kaip sustingau, scenoje monologas tęsiasi, vanduo nuo manęs varva… Šiaip ne taip suradau telefoną ir bandžiau apšviesti kolegas scenoje“, – juokėsi ji atsiminusi.
Svajonių vaidmuo
Izabelė neslepia, kad jos svajonių vaidmuo T. Willjams`o „Geismų tramvajus“ kūrinyje – Blanša Dibua.
Na, o pabaigai ji norėjo jaunuosius skaitytojus padrąsinti nebijoti siekti tikslų, net jei kartais jie atrodo neįmanomi.
„Viskas yra įmanoma. Pirmyn!“, – sakė ji.
