Balandžio 30 d. ir gegužės 1 d., Panevėžio teatre „Menas“ įvyks Tado Montrimo režisuoto spektaklio „Oskaras“ premjera. Kalbiname šio spektaklio režisierių T. Montrimą.
– Kaip gimė spektaklio idėja?
– Idėja spektakliui gimė jaučiant tą sudėtingą situaciją su kuria visi susidūrėme, turiu omenyje, būtent tada ėjęs karantino laikotarpis. Tai buvo jau po vasaros ir labai norėjosi teigiamų emocijų ir tikėjimo, kad viskas kažkada vėl bus gerai.
Todėl pirmiausia atsispyriau nuo minties, jog reikia žiūrovui pasiūlyti kažką, dėl ko jis galėtų ir vėl patikėti, kad visa ši, vis dar tebesitęsianti situacija Lietuvoje, tikrai praeis. Pagrindinė idėja buvo rasti kūrinį ir pastatyti spektaklį su laiminga pabaiga.
– Kokias temas paliečia spektaklis? Galbūt spektaklyje yra užkoduota žinutė žiūrovui?
– Spektaklyje yra paliečiamos tokios temos kaip šeimos, rūpesčio, meilės vienas kitam tema, taip pat yra paliečiama vadinamų darboholikų tema – tokių žmonių, kurie yra tiek įnykę į savo asmeninius dalykus, kad jie tiesiog nebemato akivaizdžių dalykų, kurie vyksta aplink. Spektaklyje yra pasakojama vieno žmogaus istorija, kuriam nutiko „diena kaip tyčia“ ir visas spektaklio veiksmas yra vaizduojamas kaip viena įprasta darbo diena iš veikėjo gyvenimo, kurioje įvyksta begalės dalykų.
– Kokios emocijos vyrauja pačiame spektaklyje?
– Dar Čarlis Čaplinas yra pasakęs, kad komedija yra vieno personažo tragedija. Iš tikrųjų pagrindinis herojus susiduria su begale iššūkių, su begale naujienų ir jam tenka spręsti visus, tą dieną, iškilusius klausimus. Tai yra situacijų komedija, todėl spektaklyje vyrauja lengva nuotaika, tai nėra siaubo spektaklis, tai nėra kažkokia drama, bet aišku jis turi ir sveikos ironijos.

– Spektaklis yra muzikinė retro komedija, kaip sekėsi aktoriams susitvarkyti su paskirtomis užduotimis, muzikuoti su įvairiais instrumentais?
– Aktoriams susitvarkyti su užduotimis sekėsi puikiai, nežiūrint į tai, kad spektaklyje yra labai daug muzikos. Iš tikrųjų man atrodo, kad daugelis net rado savyje naujus talentus. Pradžioje aktoriams trūko pasitikėjimo savimi, kilo diskusijos ir dvejonės dėl to, kad nemoka groti su tam tikrais muzikos instrumentais. Tačiau repeticijų metu visi labai stengėsi ir manau, kad galutiniame rezultate aktoriai nustebino ir patys save – viskas pavyko puikiai ir kiek daug pasirodo aktoriai turi patencialo būtent muzikai.
– Premjera įvyks Tarptautinę džiazo dieną, kokias sąsajas galime įžvelgti tarp šios dienos ir spektaklio „Oskaras“?
Labai gerai parinkta diena, labai teisinga šiam spektakliui, nes iš tikrųjų to džiazavimo, tos laisvės, improvizacijos šiame spektaklyje yra užkoduota jau nuo pat pradžių ir jos yra labai, labai daug. Manau, kad tai tikrai turėtų įkvėpti aktorius ir padėti būti dar laisvesniais pasakojant istoriją dar linksmiau. Džiazas ir retro komedija „Oskaras“ turi labai daug bendro.
Kartu su režisieriumi T. Montrimu spektaklį kūrė: scenografė ir kostiumų dailininkė – Kristina Voicechovskaja, šviesų dailininkas – Marius Ajauskas, kompozitorius – Darius Razgūnas. Spektaklyje vaidina: Arnas Butkus, Elona Karoblytė, Aliona Kuriakina, Radvilė Bronušaitė, Izabelė Visockaitė, Dovilė Klementjeva, Aidas Jurgaitis, Saugirdas Stakelė, Ovidijus Kazarinas.