Tarp „Panevėžio energijos“ sienų termodinamikos dėsnius pakeitė šokis, tačiau energijos tema išliko

AutoriusVesta Tizenhauzienė (LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt)
FotoLRT.LT
Tarp „Panevėžio energijos“ sienų termodinamikos dėsnius pakeitė šokis, tačiau energijos tema išliko.

Panevėžio pramonės įmonėse įsikūrė menininkai. Skirtingų sričių kūrėjai čia realizuoja savo idėjas tvarumo tema. Tokia pramonės ir meno sintezė pasaulyje nėra naujiena, tačiau Panevėžyje įgyvendinamas toks projektas – pirmas Lietuvoje.

Šilumos ir elektros energijos gamybos bendrovėje „Panevėžio energija“ – 3 šokančios merginos. Režisierė, šokėja ir aktorė neįprastoje aplinkoje kuria pasirodymą apie atsakingą energijos vartojimą. Trijulės kuriamas spektaklis nagrinėja tvarumo sąvoką per moteriškumą.

„Neteko ruošti tokio pobūdžio pasirodymų pramonės industrinėje erdvėje, labai džiaugiamės šią galimybe. Kai pamatėme sąrašą erdvių, nusprendėme, kad šita erdvė tinkamiausia, nes darnumo tema ir energijos išvaistymas – mūsų konceptas puikiai sutapo su šita erdve, įvyko didelė sinergija“, – tikina kino režisierė Algina Bedulskė.

A. Bedulskė.

Žiūrovams pasirodymo metu bus keliamas klausimas, kas priveda juos prie energijos išsekimo ir kaip galima ją atnaujinti.

„Šita erdvė labai įkvepia ir diktuoja jau savo energiją, savo atmosferą, už ko galima užsikabinti ir kelti iš savęs tą kūrybinį resursą“, – aiškina Choreografė Ana Filipovič.

Tarp industrinio pastato sienų gliaudomos ir pasaulinės problemos.

„Mūsų spektaklis vadinasi „1.5“. Šis pavadinimas kilo iš to, nes 2016 metais Paryžiaus nutarime buvo šnekėta, kad klimatas šyla, ir jeigu atšils 1,5 laipsnio, prieisime prie tokių pasekmių, kurių jau niekada nebepakeisime“, – pasakoja aktorė Agnė Muralytė.

Pasak projekto autorės, įmonės dažnai remia kultūrinius renginius, bet nėra bendradarbiavimo kaip lygiagrečių partnerių. Kitose šalyse pramonės ir mokslo centrai dažnai kviečia kūrėjus padėti savaip pristatyti idėjas visuomenei. Todėl šiuo projektu siekiama kurti naujas tradicijas.

Tarp „Panevėžio energijos“ sienų termodinamikos dėsnius pakeitė šokis, tačiau energijos tema išliko.

„Į Panevėžį grįžau prieš keletą metų ir atradau tą tokį industrinį Panevėžį, industrinį miestą, kur užsienyje labai populiari ta koncepcija ir labai trokštama, ir ji yra patraukli labai, o Panevėžyje pasirodė, kad tas dar nėra pakankamai išvystyta ir tų industrinių erdvių tikrai yra ir, kol dar jų yra, labai norėsiu jas panaudoti“, – teigia projekto autorė Vaida Andrijauskaitė.

Menininkai 3 mėnesius darbuojasi trijose Panevėžio įmonėse. Čia savo kūrybos rezultatus pristatys neįprastose salėse – atliekų rūšiavimo ceche, nebenaudojamame autobuse ir senojoje katilinėje.

„Tikimės, kad menas, menininkės, kurios atvyksta pas mus į bendrovę, suriš mūsų šilumą ne tik su termodinamikos, su naudojamu kuru, su saulės energija, kurią mes dabar naudojam, bet ir su menu“, – viliasi „Panevėžio energijos“ vadovas Petras Diksa.

Menininkų paruoštus pasirodymus Panevėžio įmonėse bus galima išvysti nuo lapkričio 24-osios.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžyje už šildymą daugiausiai moka Marijonų, Savitiškio, Nemuno ir Staniūnų gatvių gyventojai

JP Redakcija

„Panevėžio energija“ pasakė, kiek panevėžiečiams kainuos šiluma ir karštas vanduo vasario mėnesį

JP Redakcija

J. Miltinio dramos teatras pristato antrosios sezono pusės planus

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads