-2.8 C
Panevėžys
Sekmadienis, 23 vasario, 2025

Tarp kandidatų į nacionalines premijas – K. Saja, R. Dichavičius, M. Kvedaravičius

AutoriusBNS
FotoKM


Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai pateikta 30 kandidatų, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija.

Skirti svarbiausią įvertinimą kultūros srityje siūloma dirigentui Stanislavui Domarkui, fotomenininkams Aleksandrui Ostašenkovui, Rimantui Dichavičiui ir Violetai Bubelytei, aktoriams Arvydui Dapšiui, Dainiui Svobonui, kino operatoriui Donatui Pečiūrai, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Nacionalinę kultūros ir meno premiją siūloma suteikti ir Ukrainoje, Mariupolyje, šiemet nužudytam kino režisieriui Mantui Kvedaravičiui.

Kultūros ministerijos teigimu, nuostatai leidžia teikti nacionalines premijas menininkams ir po mirties, tačiau taip nutinka itin retai: 2018-aisiais premija po mirties įteikta kino operatoriui Audriui Kemežiui, 1991-aisiais – rašytojui Broniui Radzevičiui.

Kandidatų sąraše – septyni rašytojai ir poetai: Kazys Saja, Vincas Ramutis (Romas) Gudaitis, Justinas Sajauskas, Laimonas Teodoras Inis, Gintaras Grajauskas, Violeta Palčinskaitė, Rimvydas Stankevičius.

Taip pat nacionalinei premijai gauti pateiktos dailininko ir vaikų knygų autoriaus Kęstučio Kasparavičiaus, dailininkų Vaidoto Žuko, Broniaus Leonavičiaus, Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Žygimanto Augustino, dailėtyrininkės, parodų kuratorės Ramintos Jurėnaitės, architekto Kęstučio Kisieliaus kandidatūros.

Į Nacionalinę kultūros ir meno premiją pretenduoja ir choreografė, pedagogė, Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė), kompozitorės Egidija Medekšaitė, Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi, menininkai Julijonas Urbonas bei Jurga Barilaitė, operos solistas Edgaras Montvidas.

Nacionaline premija siūloma įvertinti ir Armonų trio ansamblį: smuikininkę Ingridą Armonaitę-Galinienę, pianistę Ireną Uss-Armonienę, violončelininką Rimantą Armoną.

Premijų komisija, įvertinusi pretendentų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrinks ne daugiau kaip šešis laureatus.

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija yra aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą.

Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius septynerius metus, ir ne daugiau kaip dvi premijos gali būti skiriamos už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 33,6 tūkst. eurų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vyriausybė skyrė 12 kultūros ir meno premijų

JP Redakcija

I. Simonaitytės premija skirta Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojui D. Kaunui

JP Redakcija

Paskelbti 2024 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads